ausis terminas, reikšmė

aus|is, ~ies m. (4)
1. klausos organas;
išorinė jo dalis, grybelis: Išorinė, vidinė a. (anat.) . Viena ~imi neprigirdi. Kiškis pastatė ~is.
2. klausa: Jis turi gerą ausį. Gieda iš ~ies.
3. kepurės dalis ausiai pridengti.
4. išsikišusi daikto dalis (ppr. su skyle viduryje): Kibiro, katilo a. Puodo, ąsočio, skrynios a.(ąsa).Bato a. (kilpa užtraukti aunantis).Šakių, grąžto a. (dalis kotui įstatyti).
5. lovelis arpo šone grūdgaliams. ~is išplėsti (išpūsti, ištempti, pastatyti)(atidžiai klausytis).~is išūžti (visko prišnekėti).~ų duoti(mušti delnu per veidą).~ų gauti (būti muštam).~is pastatyti(suklusti).Ausys plyšta (apie didelį triukšmą).Ausys raitosi(labai karšta).~is skliaudyti (su baime klausytis, tikintis pavojaus).Ausys svyla(gėda klausytis).~is užkulti (galvą iškvaršinti).Iki ~ų (įsimylėjęs, prasiskolinęs) (labai).Kaip savo ~is (matyti) (nieko nematyti).Kaip už ~ies (~ų) (išmesti, užmesti, nueiti) (noromis suvalgyti ar išgerti). Net ausys linksta(noromis valgo).Pro ~is praleisti(nenugirsti;
nekreipti dėmesio).Pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo (neatidžiai klausė).Tuščios ausys(apie trumpos atminties, neprisimenantį žmogų)