aukštaičiai terminas, reikšmė

aukštai|čiai dgs. (2)
1. lingv. didžioji lietuvių dalis, gyvenanti į rytus nuo linijos Vegeriai-Raseiniai, į pietus nuo Tauragės-Šilutės ir kalbanti atskira tarme.
2. etnogr. etninė lietuvių grupė (apima kiek didesnį už rytų aukštaičių tarmės plotą). ~tis, ~tė dkt. (2) tos tarmės atstovas ar grupės narys