aplinkybė terminas, reikšmė

aplinkyb|ė (1)
1. ppr. dgs. sąlyga, veikianti ar lemianti padėtį: Susidėjus ~ėms, turėjau grįžti anksčiau. Veiksime pagal ~es.
2. gram. antrininkė sakinio dalis, žyminti veiksmo vietą, laiką ir kt.: Skiriame vietos, laiko, būdo, priežasties ir kt. ~es.
3. teis. koks nors veiksnys, turintis poveikio nusikaltimo pobūdžiui: Kaltę lengvinanti a.