tema reikšmė

temà [gr. thema]:
1. lit. kūrinio, mokslo veikalo, straipsnio, kalbos, pokalbio objektas (tai, apie ką pasakojama, kas vaizduojama, analizuojama, vertinama), ppr. neatsiejamas nuo pagr. minties, idėjos;
2. ped. mokiniams užduodamo rašyti lit. rašinio antraštės formuluotė;
3. muz. darinys, perteikiantis muz. mintį, kuria grindžiamas kūrinys arba jo dalis;
4. lingv. žodžio kamiengalio balsis;
5. lingv. žodžio ar formos kamienas;
6. lingv. įvadinė, komentuojamoji sakinio dalis, reiškianti objektą, apie kurį kalbama, pasakoma kas nors nauja temoje.