retardacija reikšmė

retardãcija [lot. retardatio],
sulėtinimas;
atsilikimas: 1. grožinės literatūros kūrinio (ypač dramos, romano) kompozicinė priemonė — veiksmo eigos spec. stabdymas, kulminacijos vilkinimas digresijomis, aprašymais, norint sukelti arba išlaikyti skaitytojo susidomėjimą, smalsumą;
2. biol. vėlesnis negu protėvių kokio nors palikuonių organo atsiradimas ir sulėtėjęs jo vystymasis.