Prozodija reikšmė

prozòdija [gr. prosōdia — priegaidė, intonacija, kirtis]:
1. skiemenų, žodžių ar jų grupių tarimo kiekybinių fonetinių savybių (priegaidžių, kirčių, intonacijų) sistema ir ją tirianti kalbotyros šaka;
2. eiliuotų kūrinių kalbos skiemenų, žodžių ar jų grupių tarimo trukmės, kirčio, intonacijos ypatybės ir jas tirianti eilėtyros šaka.