prelatas reikšmė

prelãtas [lot. praelatus — turintis pirmenybę, paskirtas viršininku, vyresniuoju]:
1. katalikų ir kai kurių protestantų bažnyčių dvasininkas, einantis aukščiausias bažn. pareigas (patriarchas, arkivyskupas, metropolitas, vyskupas);
2. aukšto rango katalikų dvasininkų garbės arba ypatingas teises teikiantis titulas;
3. katalikų dvasininkas, valdantis iš vyskupijos išskirtą ir vyskupui nepavaldžią teritoriją.