praktika reikšmė

prãktika [gr. praktikos — veiklus]:
1. žmonių veikla, keičianti ir pertvarkanti gamtą, visuomenę;
savitas žmogaus santykis su gamtiniu ir socialiniu pasauliu;
2. per ilgą laiką sukaupta kokio nors darbo patirtis ir įgūdžiai, pvz., dėstymo Δ;
3. psn. darbas pagal specialybę (dažn. gydytojo arba teisininko);
4. mokomojo proceso dalis — mokantis įgytų žinių įtvirtinimas, profesinių įgūdžių ugdymas, moksleivio, studento stažuotė įmonėje, įstaigoje.