Patentas reikšmė

pãtentas [lot. patens (kilm. patentis) — atviras, aiškus]:
1. dokumentas, patvirtinantis, kad techn. sprendimą valstybė laiko išradimu, ir suteikiantis asmeniui, kuriam jis išduodamas, išimtinę teisę tą išradimą realizuoti;
2. dokumentas, suteikiantis teisę verstis kokiu nors verslu;
3. konsulato vadovo paskyrimo dokumentas;
4. vid. amžių Europoje — dokumentas, įrodantis asmens teisę eiti tam tikras pareigas, gauti titulą;
5. liudijimas, duodamas užsienio laivui, apie to laivo ir uosto, kuriame jis buvo sustojęs, sanitarinę būklę.