parašiutas reikšmė

parašiùtas [pranc. parachute < parer — nukreipti + chute — kritimas]:
1. įtaisas (jų sistema) iš audeklinio kupolo, lynų, ištraukiamojo mechanizmo žmogaus, daikto kritimui, nusileidusiam lėktuvui stabdyti;
2. ksb. mechanizmas, sulaikantis keliamojo narvo kritimą, nutrūkus lynui.