monodija reikšmė

monòdija [gr. monōdia < mono — vienas + ōdē — giedojimas]:
1. sen. Graikijoje — vieno dainininko dainavimas su muz. instrumento pritarimu arba be jo;
2. XVI a. solo dainavimas su muz. instrumentų pritarimu;
natose pritarimas buvo užrašomas generalboso sistema;
skiriama rečitatyvinė ir naujojo stiliaus Δ.