menzūra reikšmė

menzūrà [lot. mensura — matas]:
1. vid. amžių muzikos ritminių verčių santykis;
naudota 2 tipų: mensura perfecte (ritminis pulsavimas dalytas į 3 dalis) ir mensura imperfecte (ritminis pulsavimas dalytas į 2 dalis);
ilgainiui pasidarė identiškas taktui;
2. muz. instrumentų dalių dydžio proporcija;
styginių instrumentų Δ apibūdinama stygos skersmens, ilgio ir įtampos santykiu su tono aukščiu, vargonų Δ — vamzdžio skersmens, ilgio ir burnelės dydžio santykiu;
3. stiklinis arba plastikinis indas su tūrio padalomis;
naud. skysčio tūriui matuoti.