kvietizmas reikšmė

kvietizm‖as [pranc. quietisme < lot. quietus — ramus]:
1. religinė etinė koncepcija, propaguojanti mistišką kontempliatyvų santykį su pasauliu, pasyvumą, visišką atsidavimą dievo valiai;
~o idėjas suformulavo isp. katalikų teologas M. de Molinas (de Molinos);
Δ labiausiai plito XVII a.;
2. abejingumas gyvenimo įvykiams, veiklos atsisakymas, vidinės ramybės siekimas.