kvestorius reikšmė

kvèstorius [lot. quaestor < quaero — klausiu, tiriu]:
1. sen. Romoje karalių epochoje — kriminalinių bylų teisėjas, vėliau — pareigūnas, prižiūrintis valstybės iždą;
2. kai kurių šalių parlamentuose — administracijos ir ūkio dalies vedėjas, aukštosiose mokyklose — pareigūnas, tvarkantis fin. reikalus;
3. Italijos policininko laipsnis;
4. elgetaujančių vienuolių ordino narys, renkantis išmaldą savo vienuolynui.