kontinuumas reikšmė

kontinuumas [lot. continuum — tolydus]:
1. neturinti pertrūkių ištisuma, vientisuma;
vientisa, tolydi terpė, kurią tiriant nepaisoma jos atom. sandaros (visi kieti, skysti, dujiniai kūnai);
2. mat. aprėžta susijusi aibė, pvz., segmentas, skritulys, kubas;
3. mat. visų realiųjų skaičių aibės galia (bendra visų tarpusavyje ekvivalenčių aibių savybė).