kontenpliacija reikšmė

kontenpliãcija [lot. contemplatio — (įsi)žiūrėjimas]:
1. didelis susikaupimas, susitelkimas, susimąstymas;
2. misticizme — aukščiausio pažinimo rūšis, kuri remiasi intuicija;
pasyvus tikrovės suvokimas.