konsteblis reikšmė

konstèblis [angl. constable < sen. pranc. conestable < lot. comes stabuli — arklidės viršininkas]:
1. feodalinės Anglijos karaliaus rūmų pareigūnas;
rūpinosi kariuomene arba jai vadovavo;
2. Anglijoje (XIII a. pab.—XIX a. vid.) — garbės pareigūnas;
rūpinosi viešosios tvarkos palaikymu;
3. D. Britanijoje — tvirtovės arba rūmų komendantas;
4. D. Britanijoje ir JAV — žemiausias policininkų laipsnis.