koncentracija reikšmė

koncentrãcija [angl. concentration < lot. com — su, kartu + centrum — centras]:
1. sukaupimas, sutelkimas, sutirštinimas;
2. chem. fiz. chem. sistemos (mišinio, tirpalo, lydalo) vieno komponento kiekio ir sistemos tūrio arba komponento masės ir sistemos tūrio santykis;
3. fiz. sistemos dalelių skaičiaus ir tūrio santykis;
4. ksb. naudingosios iškasenos vertingo komponento sukaupimas (sodrinimas), kad techniškai būtų įmanoma ir ekonomiškai apsimokėtų naudingąją iškaseną toliau apdirbti;
5. fiziol. jaudinimo arba slopinimo, anksčiau paplitusio (iradiacija) galvos smegenų žievėje, susitelkimas pradinio atsiradimo vietoje.