kombinacija reikšmė

kombinãcija [lot. combinatio — jungimas, derinimas]:
1. dalių jungimas, derinimas, derinys;
2. sudėtingas planas, metodų sistema kuriam nors tikslui pasiekti;
3. mat. darinys, pvz., tiesinė Δ, iškilioji Δ;
4. sprt. žaidimuose — iš anksto parengtų veiksmų, ėjimų seka, kurių tikslas pagerinti poziciją, pasiekti persvarą;
5*. savanaudiško tikslo siekimas aplinkiniu, neteisėtu būdu;
sukčiavimas.