Kloaka reikšmė

kloakà [lot. cloaca]:
1. sen. miestų (Babilono, Kartaginos, Romos ir kt.) požeminis kanalas nešvarumams nutekėti;
2. atmatinė — kai kurių stuburinių gyvūnų praplatėjusi galinė žarnyno dalis, į kurią atsiveria šlapimo ir lytiniai takai;
3*. bjauri, nešvari atmatų vieta.