katarai reikšmė

katãrai [gr. katharos — švarus, skaistus, nekaltas],
V. Europoje (daugiausia Š. Italijoje ir P. Prancūzijoje) XI—XIII a. — eretikų judėjimo dalyviai;
Δ protegavo asketizmą, nuosavybę laikė nuodėme, smerkė katalikų dvasininkijos ydas, kritikavo feodalinę priespaudą;
XIII a. pab.—XIV a. pr. inkvizicijos išnaikinti.