izoliatorius reikšmė

izoliãtorius [pranc. isolateur]:
1. elektrai (dielektrikas) arba šilumai nelaidi medžiaga;
2. elektrotechnikoje — įtaisas skirtingų potencialų el. įrenginio dalims elektriškai izoliuoti ir mechaniškai sujungti;
3. med. patalpa ligoniams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis, arba žmonėms, bendravusiems su tokiais ligoniais, laikinai laikyti.