eteris reikšmė

èteris [gr. aithēr]:
1. sen. graikų filosofijoje — ypatinga dangaus stichija (skirtinga nuo vandens, žemės, oro ir ugnies), pradas, judinantis dangaus kūnus;
2. sen. graikų mitologijoje — viršutinis, skaidriausias ir tyriausias dangaus sluoksnis, dievų buveinė;
3. fiz. iki XX a. pr. gyvavusi filosofijos ir fizikos sąvoka, reiškusi jutimais nesuvokiamą medžiagą, tarpinę aplinką, kurios pilna pasaulio ertmė;
4. org. junginys C2H2—O—C2H5, dietilo eteris;
bespalvis, labai lakus skystis;
5*. erdvė, kuria sklinda radijo bangos.