era reikšmė

erà [lot. aera]:
1. metų skaičiavimo sistema;
pradinis momentas ppr. būna koks svarbus įvykis, pvz., naujoji, arba mūsų, Δ skaičiuojama nuo Kristaus gimimo;
2. didelis ist. laikotarpis, kuris iš esmės skiriasi nuo ankstesniojo;
3. geol. žemės ir org. pasaulio raidos laikotarpis, per kurį susiklostė geol. grupės uolienos;
eono dalis.