Elfai reikšmė

èlfai [vok. Elfen],
sen. germanų mitologijoje — dvasios, gyvenančios ore, žemėje ir vandenyje;
Δ — lengvutės orinės žmogaus pavidalo būtybės, turinčios įvairiausių stebuklingų sugebėjimų;
būna šviesūs (geri) ir tamsūs (blogi).