Džataka reikšmė

džãtaka [< skr.],
sen. indų lit. rūšis — pasakėčių, pasakų, buitinių ir avantiūrinių apysakų pobūdžio proziniai su eiliuotais intarpais kūriniai pali kalba;
seniausieji jų įeina į budistų kanoną „Tripitaka" (V—II a. pr. m. e.).