dinamika reikšmė

dinãmika [gr. dynamikos — jėgos, jėginis]:
1. mokslas, tiriantis ryšį tarp mech. sistemos judėjimo (greičiais, daug mažesniais už šviesos greitį) ir ją veikiančių išorinių ir vidinių jėgų;
2. kurio nors reiškinio kitimas, plėtotė;
3. su muz. garsumu susijusių reiškinių visuma, sukurianti muz. kūrinio emocinę įtampą, išryškinanti kulminacijas, temų kontrastingumą;
4. kalbos garsų srauto intensyvumo kitimas.