2024 m. Europos Parlamento rinkimų naujienos

 

Europos Parlamento rinkimai vyks 2024 metų birželio 6–9 dienomis. Europos Parlamento rinkimai vyksta kas penkerius metus, jų metu Europos Sąjungos šalių piliečiai išrenka savo Europos Parlamento atstovus (EP narius).  Tai yra vienintelė pasaulyje tiesiogiai renkama transnacionalinė asamblėja. Europos Parlamento nariai atstovauja ES piliečių interesams Europos lygmeniu.

 

Pirmąją išankstinio balsavimo EP dieną Vilniuje tikimasi sulaukti 3 tūkst. rinkėjų

Prasidėjus išankstiniam balsavimui penktą kartą rengiamuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose, antradienio rytą pareikšti savo valią sostinės Lukiškių aikštėje renkasi vienas kitas rinkėjas. Vilniaus rinkimų apygardos nario Lino Karpausko vertinimu, nors iš ryto rinkėjai balsuoti renkasi vangiai, šią dieną tikimasi sulaukti apie 3 tūkst. rinkėjų. „Šiandieną mūsų, kaip rinkėjų, yra mažai.

Kandidato į EP Šimašiaus rinkiminė kampanija sukėlė klausimų: svarstoma, ar nepažeidė duomenų apsaugos

Laisvės partijos kandidato į Europos Parlamentą (EP) Remigijaus Šimašiaus rinkiminė kampanija šalies gyventojams sukėlė klausimų dėl galimų duomenų apsaugos reglamento pažeidimų. Kaip pirmadienį pranešė LRT televizija, buvęs Vilniaus meras R. Šimašius, negavęs atskiro Lietuvos gyventojų sutikimo, siuntė asmeninius elektroninius laiškus su raginimais palaikyti jį EP rinkimuose.

Dalyvauti EP rinkimuose Lietuvoje teisę turi per 2,3 mln. asmenų: rinkėjų skaičius sumažėjo 4,2 proc.

Sekmadienį vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose Lietuvoje teisę dalyvauti turi 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys, patvirtino Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). „Lyginant su 2019 metų rinkimais į Europos Parlamentą, šį kartą rinkėjų yra apie 104 tūkstančiais arba 4,2 procento mažiau“, – pirmadienį vykusio komisijos posėdžio metu teigė VRK Kompiuterinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Gaižauskas.

Sėkmės EP rinkimuose atveju Žalimas stos į Laisvės partiją: jeigu nepasiseks – trauksis iš politikos

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, kandidatas į Europos Parlamentą (EP) Dainius Žalimas sako, kad sėkmės rinkimuose atveju, jis stotų į Laisvės partiją. Vis tik, jeigu į EP buvusio kandidato į prezidentus rinkėjai neišrinktų, jis tikina nebedalyvausiantis politiniame gyvenime. „Viskas priklauso nuo rinkimų rezultatų.

Armonaitė: Laisvės partiją matau, kaip priešnuodį ateinančiai tamsai, cinizmui ir populizmui

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikina, kad jos vadovauja politinė jėga yra kaip „priešnuodis“ toms partijoms, kurios yra populistinės, „ciniškos“, ar programose įrašo „daug gražių žodžių apie žmogaus teises“, tačiau to nepatvirtina savo sprendimais. „Tie politikai, kurių programose prirašyta daug gražių žodžių apie žmogaus teises, Seime mums ciniškai ir visai atvirai atkirto: tai mums bus svarbu tada, jei ar kai būsime valdžioje. Aš netikiu, kad jiems tai bus svarbu kada nors.

Blinkevičiūtė leido suprasti, kad išrinkimo į Seimą atveju, neatsisakytų EP mandato

Nepaisant antrai kadencijai perrinkto prezidento Gitano Nausėdos vizijos, kad po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė galėtų tapti premjere, pati politikė leido suprasti, kad neketintų atsisakyti europarlamentarės mandato. Antradienį vykusių „Žinau, ką renku“ debatų su į Europos Parlamentą kandidatuojančių partijų sąrašo lyderiais metu, iš žiūrovų pasigirdo klausimas, ar kandidatai neatsisakytų mandato tuo atveju, jei laimėtų Seimo rinkimus.
Į viršų