Borisas Kovalčukas dabar yra žinomas kaip „Inter RAO“ valdybos pirmininkas, bet Putino režimui jis yra artimas ir kitu aspektu. Borisas Kovalčukas gimė 1977 m. gruodžio 1 d. Leningrade, artimo Vladimiro Putino draugo ir sąjungininko Jurijaus Kovalčuko šeimoje. O labiau žinomas tapo po šnipinėjimo skandalo, kuriame buvo minimas.
Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
1999 m. baigė Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Teisės fakultetą, kuriame dėstė Dmitrijus Medvedevas. 1999–2006 m. dirbo Federalinės įmonės „Granitas“ departamento patarėju teisės klausimais, taip pat buvo „Granit-3“ teisės patarėju. Nuo 2001 m. jis yra ribotos atsakomybės bendrovės „North-Western Consulting Company“ generaliniu direktoriumi. Nuo 2002 m. jis vadovauja bendrovei „Consult“.
Nuo 2003 m. birželio iki 2004 m. birželio jis buvo savo tėvo banko „Rossija“ audito komiteto nariu. 2004–2006 m. jis vadovavo investicinei kultūros valdymo įmonei, kuri Leningrado srities Priozerskio rajone pastatė Igoros slidinėjimo kurortą, vėliau Putino dukra Jekaterina ten atšventė vestuves.
Nuo 2006 m. kovo 9 d. jis buvo įtrauktas į vyriausybės pirmininko pirmojo pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo sekretoriatą padėjėju.
2006 m. balandį Borisas Kovalčukas buvo paskirtas eiti prioritetinių nacionalinių projektų departamento direktoriaus pareigas, o 2009 m. likvidavus padalinį – tapo valstybinės korporacijos „Rosatom“ generalinio direktoriaus pavaduotoju plėtrai. Nuo 2009 m. yra „Inter RAO UES“ ir „OGK-1“ direktorių valdybų narys.
2009 m. lapkričio 26 d. paskirtas laikinai einančiu „Inter RAO UES“ valdybos pirmininku, nuo 2010 m. vasario mėn. – išrinktas „OGK-1“ valdybos pirmininku. 2010 m. birželį buvo išrinktas elektros eksporto-importo monopolininko „Inter RAO UES“ valdybos pirmininku. 2010 m. Borisas Kovalčiukas baigė Energetikos vadybininkų aukštesniojo mokymo institutą. Įtrauktas į pirmąjį Rusijos Federacijos „valdymo personalo rezervo“ šimtuką.
Nuopelnai Putino režimui
Pirmiausia, jis yra žinomas dėl profesinio netinkamumo, priklausymo Putino klanui, diskredituojančių ryšių.
Vieno patikimiausių Putino žmonių iš neramių „banditų Peterburgo“ laikų, Jurijaus Kovalčuko sūnus buvo smarkiai paaukštintas Putinui atėjus į valdžią. Jau dešimt metų jis vadovauja vienai didžiausių valstybės įmonių, rusiškos elektros eksporto monopolininkei. Skirtingai nei jo tėvas ir dėdė, Borisas nebuvo matomas didelio atgarsio sulaukusių antikorupcinių tyrimų metu, tačiau 2018 m. jis pateko į žiniasklaidos akiratį dėl „Inter RAO UES“ šnipinėjimo bylos.
Gana komiška istorija apie Borisą Kovalčuką „meiliame rumunų žvalgybos glėbyje“ ir Kovalčukų klano bandymai nuo jos „nusiplauti“ aiškiai parodo visišką nepotizmo ir dvigubų standartų nesėkmę Putino Rusijoje.
2018 metų birželio 19 dieną Maskvoje buvo sulaikyta „Inter RAO“ valdybos narė, Rusijos ir Rumunijos pilietė Karina Curkan, įtariama šnipinėjimu Rumunijos ir NATO naudai. Bylos duomenimis, ji buvo įdarbinta dar 2004 m. Ji pateko į „Inter RAO“ 2005 m., kai bendrovė įsigijo „Moldavskaja GRES“, esančią nepripažintos Padniestrės teritorijoje. Kitus ketverius metus Valstybinėje rajono elektrinėje, direktorių tarybos sekretore dirbusios Karinos Curkan karjera judėjo itin lėtai, tačiau 2010 m., į įmonės vadovybę atėjus Borisui Kovalčukui, ji pradėjo kilti karjeros laiptais.
Pirmiausia Curkan vadovavo Moldovos, Ukrainos, Rumunijos padaliniui, kitais metais jau vadovavo Europos padaliniui, po metų tapo „Inter RAO“ valdybos nare. Blogi liežuviai tokį jos karjeros pakilimą siejo daugiau nei verslo reikalai su Borisu Kovalčiuku. Šaltiniai nurodė, kad Curkan, be kita ko, perdavė Rumunijai informaciją apie elektros tiekimą aneksuotam Krymui ir okupuotiems Donbaso regionams. Žiniasklaida pranešė, kad per Kariną Curkan, jos viršininko išmaniajame telefone buvo įdiegta šnipinėjimo programa, kuri sekė ne tik telefoninius pokalbius, bet ir penkių metrų spinduliu įrašinėjo ir filmavo visus konfidencialius Boriso Kovalčiuko pokalbius.
Iškart po informacijos apie Curkan apkaltinimo paskelbimo, Kovalčukų klanas suskubo nusiplauti ryšius su V. Putino draugo sūnaus numylėtine. Žinomas dėl sąmokslo teorijų skleidimo, Jurijui Kovalčukui priklausantis kanalas „RenTV“ pranešė, kad „priešiška veikla buvo nustatyta bendradarbiaujant su „Inter RAO“ vadovu Borisu Kovalčuku“.
„Mūsų versijos“ straipsnyje Curkan globėjais buvo paskelbtas visas haremas įtakingų vyrų, tarp kurių – Moldovos gynybos ministras Valerijus Pasatas, Ukrainos prezidento administracijos vadovas Borisas Ložkinas, buvęs Padniestrės vadovas Jevgenijus Ševčiukas ir net Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Suėmus Curkan, nemažai aukščiausių energetikos bendrovės vadovų paliko Rusiją.
Nesvarbu, ar įspūdinga Rumunijos žvalgybos sėkmė turėtų stebinti, ar Curkan byla yra prasimanymas nuo pradžios iki pabaigos, ši istorija išryškino įdomų reiškinį. Tiesą sakant, šnipinėjimo veiklos galimybės yra beveik visuose pagrindinėse Rusijos Federacijos valstybinėse-komercinėse struktūrose. Asmeniniai ir šeimos ryšiai, taip pat užduotis išlaikyti valdžią tam tikram klanui šiuolaikinėje Rusijos Federacijoje reiškia daug daugiau nei oficialiai deklaruoti nacionaliniai interesai.
Atsižvelgiant į nuolatinius nepagrįstus Rusijos valdžios opozicijos kaltinimus dirbant Valstybės departamente, V. Putino „elito“ aukštesniųjų sluoksnių pažeidžiamumas atrodo anekdotiškas. Tačiau kol valdžią turi dabartinis režimas, patraukti jį atsakomybėn yra nepaprastai sunku.