UAB All Media Lithuania, suprasdama pusiausvyros tarp informacijos laisvės ir kitų įstatymo saugomų teisių poreikį, konstatuodama, jog nuolatinis valstybės institucijų noras reguliuoti žiniasklaidą veda link žiniasklaidos laisvės mažėjimo, bei suvokdama žiniasklaidos funkciją ir savo atsakomybę, patvirtino šį specialios darbo grupės sukurtą Etikos kodeksą, kuris bus taikomas visoms UAB All Media Lithuania siunčiamoms programoms ar jų dalims.
Mūsų vertybės:
Tiesa ir objektyvumas;
Pramoga ir vertė žiūrovams;
Viešas interesas ir etika;
Vaikų interesai;
Asmens orumas;
Lyderystė.
Esame visų Lietuvos žmonių pramogų televizija, siekiame pateikti savo žiūrovams aukščiausios kokybės programas.
Mes suvokiame žiniasklaidos atsakomybę ir funkciją visuomenėje. Siekdami atsižvelgti į šalies gyventojų lūkesčius, transliuodami pramoginį turinį pateikiame ir informaciją bei nuomones apie svarbiausias Lietuvos gyvenimo aktualijas.
Kurdami ar pateikdami žinių, nuomonių bei pramogų programas mes rūpinamės, kad jos atitiktų mūsų žiūrovų, verslo partnerių ir kitų pilietinių struktūrų lūkesčius ir vertybes bei valstybės ar savireguliacijos institucijų standartus.
Kartu su tėvais mes rūpinamės, kad dėl dalies žiūrovų lūkesčių nebūtų pažeidžiami nepilnamečių interesai. Šioje srityje mes kruopščiai prižiūrime, kad neskelbtina informacija nebūtų pateikiama, o ribojama būtų transliuojama su deramu žymėjimu ir deramu laiku.
Tiesa ir objektyvumas yra svarbiausi žinių programų tikslai. Šioms programoms taikomi aukščiausi etikos standartai.
Nuomonių ir pramogų programos siekia patenkinti mūsų žiūrovų laisvalaikio leidimo bei informacijos poreikius, jos turi būti kuriamos laikantis normų, išsaugant asmens orumą, žiūrovų dėmesį pritraukiant aukščiausios kokybės turiniu.
Iškylant konfliktui tarp planuojamos programos turinio ir neaiškios įstatymo ar etikos normos, prioritetas teikiamas sprendimui, kuris atitinka viešą interesą.
Viešojo intereso klausimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai ir remiasi subjektyvia vertintojo nuomone, tačiau UAB All Media Lithuania remiasi principu, jog viešojo intereso reikalai temų pagrindinis tikslas yra ne tenkinti žiūrovų smalsumą ar pateikti pramogą, o informuoti reikšmingą visuomenės dalį apie klausimus kurie susiję su viešųjų reikalų skaidrumu, prisideda prie pilietinių diskusijų, mažina sukčiavimo, korupcijos ar piktnaudžiavimo galimybes, informuoja apie antivisuomenišką viešų asmenų elgesį, informuoja apie daroma nusikaltimą.
Mes siekiame būti rinkos lyderis tiek žiūrovų dėmesio, tiek vertybių srityje.
Manome, kad žurnalistika turi tarnauti viešam interesui. Uždraustų temų nėra ir negali būti, tačiau jos turi būti atskleidžiamos profesionaliai ir prisidėti prie viešo gėrio kūrimo.
1 skirsnis. BENDROJI DALIS
UAB All Media Lithuania dirbantis žurnalistas turi Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse, UAB All Media Lithuania vidaus tvarkos taisyklėse, darbo ar autorinėje sutartyje, pareigybinėse instrukcijose numatytas teises ir pareigas.
UAB All Media Lithuania dirbantys žurnalistai bei juridiniai ar fiziniai programų rengėjai privalo laikytis šio kodekso. Su programų rengėjais pasirašomose sutartyse įtraukiamas susitarimas dėl šios pareigos ir sankcijų.
UAB All Media Lithuania dirbantys žurnalistai, manantys jog šis Etikos kodeksas ar kitos žurnalistų teises bei pareigas nustatantys aktai buvo pažeisti, turėtų raštu kreiptis į šiame kodekse numatytą instituciją – Etikos tarybą.
Kiekvienas programos rengėjas privalo aptarti su atsakingu UAB All Media Lithuania asmeniu (programų skyriaus vadovu) kokio pobūdžio yra jo programa – žinių, nuomonių ar pramogų.
Nuomonių programos paprastai yra subjektyvios, nuomonėms netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau nuomonė nuomonių programose turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai. Nuomonių programos rengėjas paprastai pateikia įvykio, reiškinio ar problemos interpretacija. Tai darydamas programos rengėjas negali iškraipyti faktų.
Apie skleidžiamas nuomonių programas UAB All Media Lithuania žiūrovus informuoja užrašu “Nuomonių laida”.
2 skirsnis. INFORMACIJOS RINKIMAS, APDOROJIMAS IR SKELBIMAS
2.1 Gali būti kuriamos ir transliuojamos programos bet kuria norima tema, tačiau jų traktavimo būdas yra ribojamas nešališkumo įsipareigojimais bei pagarba tiesai - esminiais principais, galiojančiais visoms realiais faktais paremtoms programoms. Todėl informacijos rengėjai stengsis išlaikyti objektyvumą ir nešališkumą, pateikti skirtingas, argumentuotas nuomones svarbiais ir ginčytinais politiniais, socialiniais ir ekonominiais klausimais.
2.2 Etiškos žurnalistikos esminis bruožas yra skelbiamos informacijos ir nuomonių teisingumas bei sąžiningumas. Todėl informacijos rengėjai stengsis atsiriboti nuo informacijos rinkimo ir apdorojimo, jeigu tuo klausimu jis turi išankstinių įsitikinimų ar ypatingų interesų. Nekaltumo prezumpcija – objektyvumo, renkant ir apdorojant informaciją, pagrindas.
2.3 Saugant kiekvienam asmeniui garantuojamą teisę į nešališką teismą, informacijos rengėjas ypatingai kruopščiai turėtų įvertinti išankstinius vertinimus tais klausimais, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2.4 Visuomenės informavimas, kaip ir bet kuri kita etiška veikla nėra ta sritis, kur tikslas pateisina bet kokias priemones. Todėl skelbiama informacija turi būti gaunama teisėtais ir etiškais būdais, o jos teisingumas turi būti sąžiningai patikrinamas.
2.5 Informacijos šaltinis kiekvieną kartą turi būti aiškiai nurodomas. Jeigu asmuo, suteikęs informaciją, pageidauja išlikti nežinomas, skelbiant šią informaciją turi būti pabrėžiama, kad šaltinis pageidavo likti nežinomas. Informacija, kuria pateikia nenorintis save įvardinti asmuo, turėtų būti kruopščiai patikrinta ir pageidautina, patvirtinta kitų tiesioginių ar netiesioginių šaltinių. Paprastai informacija, kurią pateikė vienas anoniminis šaltinis nėra skelbiama.
2.6 Programos rengėjas turi teisę saugoti savo šaltinių paslaptį, tačiau tais atvejais, kai skelbiama kontraversiška anoniminio šaltinio pateikta informacija reporteriai ar programų rengėjai turėtų savo vadovams (atsakingiems redakcijų asmenims) atskleisti šaltinius. Nepadarius to informacija gali būti neskelbiama.
2.7 Programose reikėtų aiškiai skirti nuomonę nuo fakto. Atskiri autoriai gali išreikšti savo asmeninį arba subjektyvų požiūrį, tačiau komentarai turi būti aiškiai atskirti nuo faktų ir gali būti pateikiami tik nešališkai išdėsčius faktus. Programos, kuriose vyrauja asmeniniai jų vedėjų ir autorių požiūriai, turi būti aiškiai įvardijamos kaip nuomonių programos.
2.8 Programos skleidėjas neturi reikšti savo nuomonės ir požiūrių visuomenei svarbiais ir prieštaringais klausimais. Programos skleidėjai ir rengėjai neturi dalyvauti politinėse informacinėse kampanijose, kuriomis siekiama kryptingai suformuoti visuomenės nuomonę politiniais jos gyvenimo klausimais.
2.9 Gerbiant nuomonių įvairovę, reikia stengtis pateikti kuo daugiau vienas nuo kito nepriklausomų asmenų nuomonių. Pateikiant skirtingas nuomones tuo pačiu klausimu matematinė pusiausvyra, skiriant vienodą laiką oponentams nebūtina, tačiau skirtingų nuomonių pateikimas bus sąžiningas tik tuomet, kai pasisakantys asmenys reikš savo nuomones tuo pačiu, o ne tik daugiau ar mažiau su aptariama tema susijusiu klausimu. Objektyvumas taip pat reikalauja, kad klausimo formuluotė būtų žinoma ir žiūrovui ar klausytojui.
2.10 Informavimo objektyvumas ir sąžiningumas reikalauja, kad programos skleidėjas ar rengėjas nedelsdamas ištaisytų paskelbtą informaciją, dėl kurios neteisingumo nekyla abejonių.
2.11 Programos skleidėjas ir rengėjai turi stengtis esminiais ir svarbiais visuomenei klausimais atspindėti skirtingas nuomones kiekvienoje konkrečioje programoje. Žiūrovą derėtų informuoti apie laidos tęsinį, kuriame bus pateikta atsakomoji nuomonė.
2.12 Turi būti gerbiama asmens teisė į privatumą mirties ar nelaimės atveju. Programos skleidėjas ir rengėjai turi suderinti norą patenkinti visuomenės interesą būti informuota su sensacijos vaikymosi rizika ir nesankcionuoto kišimosi į privatumą galimybe.
2.13 Privačių asmenų laidotuvės gali būti filmuojamos ir transliuojamos tik įvertinus viešą interesą ir laidojamo asmens bei jo artimųjų interesus.
2.14 Programų rengėjai turi įvertinti kaip praeityje įvykusių tragiškų įvykių pakartotinis rodymas ar archyvinių kadrų naudojimas paveiks artimųjų jausmus ir ar nesukels jiems didelių kančių.
2.15 Jei programose atkuriamas (vaidinamas) gyvų arba neseniai mirusių asmenų elgesys ar įvykiai, turi būti gerbiamos jų teisės ir remiamasi tik patikrintais faktais, kuriuos pateikia patikimi šaltiniai.
2.16 Kaip taisyklė, viešose ar pusiau viešose vietose atsitiktinių asmenų (suaugusių) sutikimo filmavimui ar įrašymui gauti nebūtina. Kai asmenų rodymas kadre nėra atsitiktinis, jie nėra anoniminiai asmenys, arba jie yra parodomi ypatingai delikačiose situacijose (pavyzdžiui, psichiatrijos ligoninėje arba intensyviosios terapijos skyriuje, maldos namuose), reikėtų gauti tų asmenų sutikimą naudoti tą medžiagą. Visos išimtys turi būti pateisinamos visuomenės interesais. Neprivalu prašyti asmenų darančių nusikaltimą ar besielgiančių pažeidžiant visuomenės nusistovėjusias normas sutikimo filmavimui.
2.17 Paslėptų mikrofonų ir kamerų naudojimas, kad galima būtų nufilmuoti ir įrašyti asmenis, kurie apie tai nieko nežino ir nenujaučia, taip pat slaptų telefoninių pokalbių (kuriuos padaro kiti) įrašų paskelbimas yra priimtinas tik tada, kai yra aišku, kad taip gauta medžiaga yra svarbi tiesai ir teisingumui, kai to negalima padaryti atviru būdu, ir kai pati istorija aiškiai sukels didelį visuomenės susidomėjimą. Tokie įrašai turi būti saugomi 1 mėnesį nuo jų paskelbimo, jeigu dėl tokio įrašo panaudojimo yra gauta pretenzija, jis negali būti sunaikinamas.
2.18 Slaptas filmavimas ir įrašymas turi būti pagrįstas aiškiu viešu interesu ir visuomenei turi būti pateikiama informacija, kurios kitaip negalima gauti. Slaptu filmavimu neturi būti piktnaudžiaujama.
2.19 Slaptai sukurtos situacijos, kuriose visuomenės nariai yra įrašomi be jų žinios ar išankstinio perspėjimo yra nusistovėjusi kai kurių pramoginių programų dalis (“slapta kamera”). Vis dėl to, kad tokių situacijų panaudojimas, nesukeltų nesankcionuoto ir savavališko įsikišimo į asmens privatumą, įžeidimo pavojaus, būtinas kiekvieno personažo sutikimas šių įrašų paskelbimui.
2.20Visos žinios, nepriklausomai nuo to, kokia forma jos buvo pateiktos, turi būti tikslios ir teisingos. Žinių reportažai turi būti nešališki ir objektyvūs. Nešališkumas suprantamas kaip siekis tarnauti žmonėmis ir viešam interesui, o ne veikimas vardan kitų motyvų.
2.21 Televizijos reklamose negalimas žinių vedėjų ir žurnalistų dalyvavimas.
2.22 Žinių laidų vedėjai turėtų atsakingai įvertinti savo dalyvavimą protesto akcijose ar politinėse organizacijose.
2.23 Interviu ėmimas iš nelaimių aukų galimas tik tais atvejais, kai mėginama išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Negalima piktnaudžiauti imant interviu iš šoko ištiktų, akivaizdžią psichinę negalią žmonių taip pat vaikų be jų tėvų ar globėjų sutikimo.
2.24 Reikalingas ypač didelis atsargumas skelbiant informaciją apie teroristinę ir kitokią nusikalstamą veiklą. Neleistina radikalių politinių judėjimų ar nusikalstamų grupuočių lyderius pateikti kaip didvyrius, kovojančius už teisybę. Neleistinas bet koks nusikalstamo pasaulio gyvenimo būdo romantiškas pateikimas. Negali būti jokio užmokesčio nusikaltėliui už interviu apie jo/jos padarytus nusikaltimus.
2.25 Skelbiant informaciją apie riaušes, neramumus, nesankcionuotus mitingus ar kitas įstatymais draudžiamas akcijas, neleistina skelbti būsimų analogiškų akcijų datų ir vietos ar leisti jų rengėjams skelbti savo propagandą. Reikėtų vengti tokių akcijų metu išsakytų antisemitinių, ksenofobinių ir kitų žeidžiančių pareiškimų platinimo, išskyrus tuos atvejus, kai šių pareiškimų pateikimas yra būtinas norint atskleisti akcijos rengėjų nusikalstamą veiklą.
2.26 Informacijos skleidėjas, skelbdamas informaciją apie besitęsiančius teroro išpuolius, įkaitų paėmimo, masinius neramumus ar kitus nusikaltimus turi įvertinti kaip jo pateikiamą informaciją gali paveikti šių įvykių eigą.
2.27 Reikėtų vengti vartoti rasistinius, kitų tautybių asmenis žeidžiančius išsireiškimus, tautybę sieti su kokiu nors visuomeniniu, politiniu, ekonominiu, kriminaliniu reiškiniu. Išimtis gali būti taikoma tik tais atvejais, kaip etninė žmonių priklausomybė turi įtakos visuomeniniam procesui
2.28 Priimant sprendimus dėl programų ar dėl konkretaus pokalbio (interviu) turinio turi būti vadovaujamasi pačių programų rengėjų bei šio kodekso nustatytais kriterijais, o ne spaudimu ir “pageidavimais” iš šalies (politikų, Vyriausybės atstovų, finansinių grupuočių primestomis pokalbio sąlygomis).
2.29 Programos, kuri nagrinėja politinius klausimus, dalyviai nebūtinai turi atstovauti visas partijas apie kurias yra kalbama. Įsipareigojimas užtikrinti reikiamą objektyvumą reiškia ne visų partijų atstovavimą, o nuomonių spektro pateikimą.
2.30 Už agitacinių apmokamų laidų turinį paprastai yra atsakingos patys politinės kampanijos dalyviai. Tačiau informacijos skleidėjas turi/gali pateikti kampanijos dalyviams skirtas instrukcijas apie laidų turinio priimtinumą.
2.31 Kandidatai, dalyvaujantys rinkimuose, oficialios rinkiminės kampanijos laikotarpiui negali dirbti žinių vedėjais, kitų programų vedėjais ar korespondentais. Programų rengėjai turėtų vengti rinkimų kampanijos metu į ne žinių (politinių diskusijų) laidas kviesti politinės kampanijos dalyvius. Programos skleidėjas paskirs atsakingą asmenį savo redakcijoje, kurį programų kūrėjai turės iš anksto informuoti apie planus į ne žinių laidas kviesti valstybės politikus.
2.32 Laidose dalyvaujantis ar kitaip prie jų kūrimo prisidedantys valstybės politikai negali gauti jokio programos rengėjos ar skleidėjo atlygio.
2.33 Neleistina pateikti montažus ar kitokias skaitmenines manipuliacijas tokiu būdu, kuris paveiktų žiūrovų nuomonę arba pakeistų žinios turinį.
2.34 Paprastai žinių programos negali būti rodomi suvaidinti (atkurti) įvykiai. Jei tai daroma kitose programose, žiūrovas apie tai turėtų būti aiškiai informuojamas visą atkurtų įvykių rodymo laiką.
2.35 Jeigu žinių ar kitose programose naudojami archyvinė filmuota medžiaga, žiūrovai apie tai turėtų būti aiškiai informuojami. Negalima pateikti archyvinės medžiagos taip, kad žiūrovams susidarytų įspūdis, jog jie matė dabar įvykusius įvykius.
2.36 Skelbiant visuomenės nuomonių apklausas, visada būtina įvertinti apklausos patikimumą ir pageidautina pateikti duomenis apie jos paklaidą. Negalima pateikti programos metu daromos telefoninės apklausos (skambučių) ar internetinės apklausos duomenų kaip patikimos statistinės apklausos.
2.37 Informacijos rengėjai ir skleidėjai skelbdami atskirų asmenų radikalius ar neigiamą visuomenės reakciją galinčius sukelti pareiškimus ar nuomones, turi įvertinti ar yra aiškus viešas interesas tai daryti.
2.38 Jeigu programoje pateikiami sensacingi teiginiai ar kalbama apie kontraversiškas situacijas, kurios gali sukelti didelį atgarsį visuomenėje, tai programose rengėjai turėtų pasirūpinti, kad pagrindiniai tokios istorijos faktai būtų pateikti visiškai tiksliai, o juos vertinančios nuomonės nebūtų vienašališkos.
2.39 Interviu duodantis ar į laidas kviečiami žmonės turi būti aiškiai informuojami kokioje laidoje jie dalyvaus ar koks planuojamas laidos turinys ir kontekstas. Informacijos skleidėjo (arba rengėjo) atsakingo asmenis sprendimu šios rekomendacijos gali būti nesilaikoma jei asmuo yra fiksuojamas darant nusikaltimą ar besielgiant priešingai nei visuomenei priimtos normos suponuoja. Apie tokį atvejį laidos rengėjas privalo informuoti skleidėją.
2.40 Programos rengėjai kviesdami į tiesiogiai transliuojamas programas dalyvius gali juos įspėti apie įstatymais nustatytus reikalavimus programų turiniui ir priminti jiems, jog už šių reikalavimų nepaisymą gresia atsakomybė. Analogiška informacija gali būtų pateikiama ir telefonu ar kitomis priemonėmis tiesiogiai laidoje dalyvaujantiems asmenims.
2.41 Jeigu programų dalyviai iškėlė sąlygų, tik kurias jie įvykdžius sutiko dalyvauti programoje (duoti interviu) programos rengėjai ar skleidėjai turėtų žiūrovus informuoti apie tokias sąlygas.
2.42 Reikėtų vengti skelbti visuomenės nuomonės tyrimų duomenis agitacinėse laidose.
2.43Telefoniniai balsavimai programose neturi būti pateikiami kaip reprezentatyvios gyventojų nuomonės apklausos.
2.44 Kiekvieno viešo mitingo ar demonstracijos tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį, tačiau visuomet yra tikimybė, kad televizijos kamerų pasirodymas paskatins incidentus, kurie kitu atveju nebūtų įvykę. Incidentai, kurie yra “išprovokuoti” arba inscenizuoti, gali būti parodyti tik atskleidžiant jų tikrąją priežastį.
2.45 Kai yra gautas leidimas filmuoti policijos arba panašias bet kokios rūšies oficialias operacijas (pavyzdžiui, muitinės darbą, reidus į namus, prekybos ar viešojo maitinimo įmones), filmavimo grupė privalo turėti aiškiai matomus ženklus, kurie leistų identifikuoti programos rengėją. Jeigu policija paprašo apleisti patalpas, nutraukti filmavimą paprastai tam derėtų paklusti.
2.46 Skelbiant teisėsaugos organų oficialių operacijų metu padarytus įrašus turi būti išlaikyta derama pagarba kiekvieno asmens nekaltumo prezumpcijai. Tais atvejais, kai nufilmuoti asmenys buvo įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti kaltais dėl padaryto nusikaltimo, dėl kurio buvo surengtas reidas, paslėpti jų tapatybę nebūtina.
2.47 Ten, kur vaikai yra ar buvo įtraukti į policijos tyrimus ar teismo procesus, susijusius su lytiniais nusikaltimais, reikia būti labai dėmesingiems ir atsargiems, o ypač pranešant apie lytinius nusikaltimus šeimoje. Patartinas principas yra įvardinti nuteistąjį asmenį (jeigu tai nėra vaikas ar aukos šeimos narys) ir neįvardinti aukos.
2.48 Programose apie nusikalstamą veiklą gali iškilti konfliktas tarp tiesos ir tikroviškumo reikalavimų ir pavojaus nesąmoningai pastūmėti į nusikaltimą linkusius asmenis. Reikia labai rūpestingai apgalvoti vaizdus, kurie gali suteikti informaciją apie nusikaltimo metodus ir būdus. Toks pat atsargumas reikalingas rodant policijos naudojamus nusikaltimo prevencijos ir nusikaltimų atskleidimo metodus.
2.49 Programų rengėjai turėtų įvertinti kokį poveikį turės jų rodomi interviu su ieškomais asmenimis, jų nusikaltimų technikos atskleidimas, vykdomo nusikaltimo tyrimo duomenų atskleidimas.
2.50 Sąžiningumas ir bešališkumas vienodai taikomas interviu įrašymui ir redagavimui. Redagavimas ir trumpinimas neturi iškreipti arba klaidingai interpretuoti asmenų, iš kurių buvo paimta interviu, požiūrio. Senesni interviu, saugomi archyvo įrašuose, turėtų būti patikrinti prieš juos naudojant ir pateikiami su nuoroda, jog skelbiama archyvo medžiaga.
2.51 Drama yra kūrybinės vaizduotės kūrinys ir objektyvumas pjesėje nėra toks pats, kokio reikalauja programa apie einamuosius įvykius. Tačiau dramatizuotai dokumentikai, kuri pretenduoja į faktinį įvykių rekonstravimą, privalomi tie patys objektyvumo ir teisingumo standartai, kaip ir tie, kurie taikomi faktinėms programoms. Ypač objektyvūs ir tikslūs turi būti epizodai, kurių objektas yra nusikaltimai.
3 skirsnis. PROGRAMOS SUDARYMO PRINCIPAI
Transliuojama programa turėtų atitikti visuomenės arba visuomenės dalies (auditorijos) interesus bei lūkesčius, ji neturėtų žeisti reikšmingai didelės žiūrovų grupės jausmų ar kelti nepagrįsto visuomenės susirūpinimo bei nerimo.
UAB All Media Lithuania skatins tėvus techninėmis ir kitomis priemonėmis riboti vaikų galimybes žiūrėti jiems netinkamas programas. Programos skleidėjas, sudarydami programą, turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes:
3.1 Sudarydamas programą turėtų įvertinti to paros laiko auditoriją, jos lūkesčius ir interesus, bei prieš tai ir po to transliuojamas laidas, tačiau skleidėjas turi teisę siekti skirtingų žiūrovų interesų derinimo.
3.2 Fizinio, žodinio ar psichologinio, smurto vaizdavimas, gali žiūrovą prislėgti, sutrikdyti ir įžeisti. Dažnas ir betikslis smurto demonstravimas daro žiūrovą mažiau jautrų, bereikalingai baugina ar net skatina jį mėgdžioti tą smurtą. Smurto scenos visada turi atitikti kontekstą, rodymo laiką ir žiūrovų lūkesčius.
3.3 Filme ar programoje pavaizduotas smurtas gali būti psichologine prasme žalingas, ypatingai jauniems ir emociškai nestabiliems žiūrovams. Todėl būtinas atsakingas rodymo laiko suplanavimas, ir tinkama informacija žiūrovams.
3.4 Programos, kurios gali smarkiai paskatinti vaikus imituoti ar elgtis jiems ar visuomenei ar jiems kenksmingų būdu neturėtų būti transliuojamos tuo metu, kai tėvai negali paveikti vaikų elgesio.
3.5 Informacijos skleidėjas turėtų riboti komercinius pranešimus, kurie vaikams skirtose laidose bei prieš ar po jų, ar tokiu laiku, kai tėvai turi mažiau galimybių kontroliuoti vaikų elgesį, reklamuoja maisto produktus, kurių prieinamumas vaikams ribojamas įstatymais ar kompetetingų nacionalinių institucijų yra paskelbti nepageidautinais ar kenksmingais.
3.6 Informacijos skleidėjas ilgalaikėje perspektyvoje turėtų techninėmis priemonėmis užtikrinti, kad bent dalis jo programos būtų prieinamą žmonėms, turintiems klausos negalią.
3.7 Prievartavimo scenos, arba seksas, kai vienas iš partnerių tam priešinasi, ypatingai kai rodomos fizinės detalės arba kai toks veiksmas yra ištęstas, reikalauja ypatingo atidumo. Vaizdingas smurtinio seksualinio elgesio rodymas yra pateisinamas tik labai išimtiniais atvejais.
3.8 Neturėtų būti detaliai demonstruojamos jokie savižudybės metodai, išskyrus tuos, kurie yra pateisinami programos konteksto, rodymo laiko ir, galimas dalykas, auditorijos.
3.9 Žinių laidose medžiaga turėtų būti pateikta atsižvelgiant į galimą auditorijos sudėtį, esant būtinybei, pateikiami atitinkami perspėjimai, ypatingai tuo metu, kai daug vaikų gali žiūrėti televizorių. Reali filmuota mirties bausmės vykdymo arba kitokių scenų, kuriose aiškiai matosi, kaip žmonės yra ar bus žudomi arba yra bemirštantys, medžiaga reikalauja išskirtinio pateisinimo.
3.10 Reikia būti atsargiems rodant nuogumą prieš programų suaugusiems rodymo pradžią.
3.11 Iškreiptas seksualinis elgesys, ilgas ir detalus lytinio akto vaizdavimas ekrane reikalauja išskirtinio programos skleidėjo dėmesio. Seksualinio smurto, prievartos vaizdavimas pateisinamas tik išimtinais atvejais, iš anksto aprobuotais atsakingo redaktoriaus, jis negali būti betikslis.
3.12 Sekso scenos, skirtos labiau subrendusiam ir suaugusiam žiūrovui, kurios yra vaizdingesnės ir ilgiau trunkančios, turėtų būti rodomos vėlesniu laiku.
3.13 Tabako ir alkoholio vartojimas kelia pavojų sveikatai. Todėl pageidautina, kad rūkymas ir girtavimas nebūtų rodomas, jeigu to nereikalauja kontekstas arba dramaturginė tiesa. Ypatingai reikia būti atsargiems su programomis, kurias žiūri vaikai ir jauni žmonės.
3.14 Reikia imtis visų atsargumo priemonių, kad transliuojamos programos nesudarytų įspūdžio, jog narkotikų ar toksinių medžiagų vartojimas yra priimtini šiuolaikinei visuomenei, ypatingai tose programose, kurios populiarios vaikų ir jaunimo tarpe.
3.15 Nešvankybės turi būti pateisinamos kontekstu arba redaguojant laidą dengiamos garsiniu signalu. Labai įžeidžianti, vulgari, grubi kalba negali būti vartojama be tinkamo žiūrovo ar klausytojo įspėjimo.
3.16 Nešvankybės, kalbos profanacija, antisocialinė leksika ir keiksmažodžiai (tame tarpe ir Dievo niekinimas) neturėtų būti vartojami programose, kurios sukurtos specialiai vaikams.
3.17 Filmų bei laidų žymėjimas ir kitokie įspėjimai turi padėti žiūrovams bet kuriuo metu atitinkamai pasirinkti programas ir sudaryti sąlygas atsakingiems už vaikų auklėjimą bei priežiūrą asmenims išvengti galimos neigiamos transliuojamos programos įtakos nepilnamečių asmenybės vystymuisi bei galimo nepageidaujamo jos poveikio itin jautriems žiūrovams.
3.18Jeigu programa, skirta suaugusiems, kuri bus rodoma po 23.00 valandos, yra anonsuojama ankstesniu laiku, jos ištraukos turi būti tinkamos visiems žiūrovams.
3.19 Programos skleidėjas turi užtikrinti, jog programose nebus naudojamos technologijos, įgalinančios rodyti vaizdus labai trumpą laiką, arba kokiomis kitomis priemonėmis perduoti informaciją, veikiančią žiūrovų pasąmonę, jiems patiems pilnai nesuvokiant, kas vyksta.
3.20 Mirkčiojančios šviesos ir tam tikri įprastų vizualinių šablonų tipai gali sukelti problemų kai kuriems žiūrovams, kurie turi fotosensibilumo epilepsiją. Jautriausia grupę sudaro asmenys iki 20 metų amžiaus, tačiau daugelis jų nežino apie savo jautrumą. Reikia pasirūpinti, kad būtų sumažinta tokia rizika visose programose, ir ypač rodant tiesiogines pramogines laidas, koncertus, pop muzikos reportažus ir pan., žiūrovai turėtų būti atitinkamai perspėjami.
3.21 Programos apie religiją turi būti teisingos ir objektyvios, neturi žeminti kitų žmonių tikėjimo, taip pat kitaip žeisti žiūrovų ar klausytojų religinių jausmų.
3.22 Religinės programos neturi įtikinėti ar daryti įtaką žiūrovams pasinaudodamos jų baimėmis.
3.23 Išskyrus teisėtų tyrimų kontekstus, religinėse programose negali būti tvirtinimų apie neįprastas žmonių ar grupių galias, antgamtines savybes ir pan.
3.24Draudžiama transliuoti prašymus aukoti lėšas programoms kurti.
3.25 Prieš transliuojant prašymą aukoti, privalu įsitikinti, kad jį pateikusi organizacija tikrai turi labdaros statusą, yra legali, registruota, yra geranoriška ir sąžininga organizacija.
3.26 Leidžiama prašyti lėšų religinės labdaros vardu, jeigu gali pademonstruoti, kad visos pajamos, gautos iš tokio prašymo bus skiriamos išimtinai socialiai nuskriaustoms trečiosioms šalims. Tie prašymai negali būti susiję su jokių kitų religinių tikslų reklamavimu (pvz. atvertimu į kitą tikėjimą).
3.27 Įvykus katastrofai šalyje ar užsienyje, jeigu yra įsteigtas visuomeninis fondas, galima prašyti žiūrovų paramos.
3.28 Gedulo, katastrofos, valstybės veikėjų mirties ar nutikus ekstremaliam atvejui turėtų būti peržiūrimas planuotas programų tvarkaraštis ir įvertinama ar programos žymiai žiūrovų daliai nesukels neigiamų emocijų. Tai daro speciali darbo grupė, kurią įsakymu skiria UAB All Media Lithuania vadovas.
4 skirsnis. KOMERCINIAI DALYKAI PROGRAMOSE
4.1 Programos skleidėjai ir rengėjai turėtų aiškiai žiūrovams pranešti jei programos yra sukurtos bendradarbiaujant su partneriais iš išorės ir tie partneriai prisidėjo pinigais ar kitomis vertybėmis prie programų kūrimo. Žinių bei nuomonių laidos paprastai turėtų atsisakyti tokio bendradarbiavimo.
4.2 Apie organizacijas, kurios padengė žurnalistines keliones kašus (ar dalį jų) ar kitaip organizavo ją turi būti aiškiai paskelbiama žiūrovams.
4.3 Programos skleidėjai ir rengėjai turėtų aiškiai žiūrovams pranešti, jei partneris su kuriuo buvo bendradarbiauta kuriant programą, buvo iškėlęs reikalavimų programos turiniui.
4.4 Programos skleidėjai ir rengėjai neturėtų bendradarbiauti kuriant programas su alkoholio ir tabako įmonėmis, užsienio valstybių valdžios institucijomis ar su jomis susijusiomis organizacijomis, religinėmis bendrijomis.
4.5 Komerciniuose pranešimas negali būti naudojamos jokios manipuliacinės technologijos. Technologine prasme (vaizdo, garso specifika) komercinio pranešimo programa negali skirtis nuo visų kitų programų.
4.6 Programos skleidėjai ir rengėjai turi informuoti žiūrovus apie produktų rodymai mainais į prekes ar paslaugas.
4.7 Programos skleidėjai ir rengėjai pateiktą trečių šalių informacijas apie prekes ar produktus turi transliuoti kaip komercinį pranešimą, o jei ji naudojama kitose programose, apie tai turi būti aiškiai paskelbta žiūrovams.
4.8 Žurnalistas ar kitas komandos narys jokiomis aplinkybėmis negali gauti pinigų ar kitų gėrybių už programos turinį iš kitų šaltinių nei transliuotojas ar programos rengėjas.
4.9 Programos rengėjas (prodiuseris) ar transliuotojas jokiomis aplinkybėmis negali gauti pinigų ar kitokių gėrybių už programos ar programų turinį, išskyrus oficialiai mokamas lėšas už produktų rodymą bei rėmimą. Apie tokias gautas gėrybes programos rengėjas privalo informuoti skleidėją. Skleidėjas apie tokią paramą turi informuoti žiūrovus. Žinių laidos paprastai negali būti remiamos ar už jas gaunami kiti atlygiai ar gėrybės.
4.10 Programos skleidėjai ir rengėjai privalo užtikrinti, kad visos programos, kuriose lošiami prizai ar vykdomi telefoniniai ar kiti interaktyvūs balsavimai būtų vykdomi sąžiningai, o tokių programų vedėjai nebūtų šališki.
4.11 Jei programose žiūrovai raginami skambinti padidinto tarifo telefono numeriais, jiems turi būti aiškiai ir suprantamai paskelbiamos skambučio kainos. Programos skleidėjas turėtų vengti tokius raginimus skelbti vaikams skirtose laidose. Jeigu toks raginimas skelbiamas laidoje, kuri transliuojama tokiu laiku, kai tėvai turi mažiau galimybių kontroliuoti vaikų elgesį, skleidėjas turėtų paskelbti raginimą vaikams apie tokius skambučius informuoti tėvus ar kitus globėjus.
4.12 Visi programų rengime ar skleidime dalyvaujantys asmenys privalo nedelsdami pranešti atsakingam programos skleidėjo asmeniui (tiesioginiam viršininkui arba generaliniam UAB All Media Lithuania direktoriui) apie trečiųjų asmenų pasiūlymus pinigais ar kitomis gėrybėmis (tarp jų ir nematerialinėmis) atsilyginti už kuriamų programų turinį.
5 skirsnis. SKUNDAI IR NUOBAUDOS
5.1 Kiekvienas žiūrovas, manantis, kad UAB All Media Lithuania valdomas informacijos skleidėjas pažeidė konkrečią šio kodekso nuostatą (nuostatas) gali kreiptis į TV3 televizijos Etikos tarybą. Taryba gali nenagrinėti asmens, kurio 60 procentų skundų per pastaruosius 12 mėnesių buvo pripažinti nepagrįstais pateikto skundo. Taryba nenagrinėja atvejų, dėl kurių skundas yra pateiktas ir valstybės ar kitoms žurnalistų savireguliacijos institucijoms.
5.2.Į Etikos Tarybą gali kreiptis ir UAB All Media Lithuania administracijos nariai ar informacijos rengėjai. Taryba gali klausimą nagrinėti ir bent vienam jos nariui raštu pareiškus pageidavimą.
5.3 Etikos tarybą sudaro 7 asmenys, kuriuos paskiria UAB All Media Lithuania vadovas.
2 asmenys yra skiriami iš UAB All Media Lithuania dirbančių žurnalistų tarpo, 1 iš UAB All Media Lithuania administracijos, 1 iš tuo metu (pusmetį) UAB All Media Lithuania nuolat programas kuriančių rengėjų (prodiuserių) tarpo, 3 asmenys paprastai yra patirtį žurnalistikoje ar televizijos veikloje turintys asmenys.
Tarybos nariai negali būti tiesiogiai susiję su kitu televizijos transliuotoju ir privalo turėti patirties žiniasklaidos srityje.
5.4 Etikos tarybai pateikiamame pareiškime privalo būti nurodyta pareiškėjo asmens duomenys, padaryto pažeidimo turinys (pažeista Etikos kodekso nuostata), jo vieta programoje, laikas.
5.5 Etikos taryba privalo per 14 dienų išnagrinėti pareiškimą dėl šio Etikos kodekso pažeidimo ir perduoti UAB All Media Lithuania vadovui savo sprendimą.
5.6 Etikos taryba gali priimti tokius sprendimus: pripažinti, kad Etikos kodeksas nebuvo pažeistas, pripažinti, kad buvo padarytas lengvas pažeidimas, pripažinti, kad buvo padarytas pažeidimas, pripažinti, kad buvo padarytas grubus pažeidimas.
5.7 Etikos taryba gali UAB All Media Lithuania vadovui rekomenduoti skirti tokias sankcijas:
5.7.1 Už pirmą pažeidimą per sezoną arba lengvą pažeidimą – įspėjimas arba įspėjimas ir 25 proc. laidos pirkimo arba žurnalisto mėnesio atlygio sankcija;
5.7.2 Už antrą pažeidimą per sezoną arba vidutinio sunkumo pažeidimą – 50 proc. laidos pirkimo arba žurnalisto mėnesio atlygio sankcija;
5.7.3 Už trečią ir tolesnius arba sunkų pažeidimą – 100 proc. laidos pirkimo arba žurnalisto mėnesio atlygio sankciją arba rekomenduoti UAB All Media Lithuania nutraukti komercinę ar darbo sutartį;
5.8 Žurnalistui nesutinkant su finansine sankcija jam taikomos Darbo kodekse numatytos nuobaudos UAB All Media Lithuania vadovo nuožiūra;
5.9 Etikos tarybai gali būti teikiami paklausimai dėl planuojamų programų ar dėl situacijų, kurios svarbios etikos požiūriu. Tokio paklausimo atveju Etikos taryba skubiai apsvarsto klausimą ir pateikia programos rengėjui ar (ir) administracijai rekomendaciją.
5.10 Etikos taryba, svarstydama klausimus siekia bendro sutarimo. Sprendimai gali priimti ne mažiau kaip 4 tarybos nariams išsakius nuomonę ir dalyvavus priimant sprendimą. Paprastai taryba sprendimus priima posėdžiuose, tačiau, esant reikalui, tarybos nariams klausimas gali būti pristatomas ir nuomonė išreiškiama elektroninio ryšio priemonėmis.
5.11 Jeigu Etikos taryba svarsto pažeidimą kurį galima padarė (ar jame dalyvavo) tarybos narys, jis nusišalina nuo svarstymo.
5.12 Finansinės sankcijos pervedamos į Išsipildymo arba kitos labdaros ar paramos projekto (UAB All Media Lithuania vadovo sprendimu) sąskaitą;
5.13 Apie Etikos tarybos sprendimus, jog padarytas Etikos kodekso pažeidimas UAB All Media Lithuania informuoja pareiškėją ir savo nuožiūra skelbia savo interneto svetainėje.
5.14 Etikos tarybos darbą organizuoja bei visus gaunamos prašymus pagrįstumo požiūriu įvertina UAB All Media Lithuania vadovo paskirtas asmuo – Etikos tarybos sekretorius, kuris organizuoja tarybos darbą – informuoja tarybos narius, šaukia posėdžius, įvertino pareiškėjų prašymų pagrįstumą, parengia sprendimų protokolus ir perduoda juos UAB All Media Lithuania vadovui.
5.15 Etikos taryba pataria UAB All Media Lithuania vadovybei dėl socialinės reklamos projektų konkurso – rekomenduoja kurie projektai galėtų būti remiami.
KĄ REIKIA ŽINOTI
Koks TV3 televizijos Etikos mechanizmo tikslas?
Šis etikos kodeksas ir jo įgyvendinimą prižiūrinti Etikos taryba yra vidinės UAB All Media Lithuania savitvarkos mechanizmo dalys. Kodeksas sukurtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą, jog kiekvienas viešosios informacijos rengėjas privalo turėti etikos kodeksą. Etikos kodeksas skelbia mūsų vertybes ir sukuria jų priežiūros sistemą
Svarbiausias šio mechanizmo tikslas - geriausios programos, glaudus televizijos ryšys su žiūrovais bei maksimaliai kokybiškas programų turinys, kuris realizuoja žiniasklaidos laisvę ir misiją.
Kada galima prašyti išnagrinėti klausimą?
Jeigu manote, kad televizijos programa, žurnalisto ar kito programos rengime dalyvaujančio asmens poelgis, programos rengėjo ar administracijos sprendimai prieštarauja konkrečiai Etikos kodekso nuostatai – užpildykite prašymą išnagrinėti klausimą.
Kas gali teikti prašymus?
Mūsų žiūrovai gali teikti prašymus dėl programų turinio ar programų kūrėjų veiksmų. Programų rengėjai ir žurnalistai gali prašyti išnagrinėti konkrečias situacijas kai jų darbe iškyla etikos klausimai ar pateikti rekomendacijas dėl veiksmų ar planuojamų programų turinio. Administracija gali prašyti patarti dėl programų tinklelio, programų turinio ar kitų situacijų.
Svarbu atsiminti, kad Etikos taryba (UAB All Media Lithuania) gali nenagrinėti prašymų, kurie yra pateikti ir kitoms savireguliacijos ar valstybinėmis institucijoms.
Kas nagrinėja prašymą?
UAB All Media Lithuania suburta Etikos taryba nagrinėja prašymus bei teikia kompanijos vadovams siūlymus, koks sprendimas etikos kodekso požiūriu yra geriausias kiekvienoje situacijoje. Etikos tarybos nariai yra žiniasklaidos profesionalai – ekspertai. Etikos taryba susideda iš 3 nepriklausomų asmenų, 2 UAB All Media Lithuania dirbančių žurnalistų, 1 administracijos atstovo ir 1 klientų atstovo.
Prašymas patenka Etikos tarybos sekretoriui, kuris įvertinęs jį priima vieną iš trijų sprendimų – perduoti nagrinėti Etikos tarybai, atmesti, siūlyti administracijai imtis veiksmų.
Jeigu prašymą nagrinėja Etikos taryba ji per 14 dienų pateikia UAB All Media Lithuania direktoriui siūlymą koks sprendimas Etikos kodekso požiūriu yra geriausias. Taryba taip pat teikia siūlymus dėl pačio Etikos kodekso tobulinimo.
Kokios sprendimo pasekmės?
Sprendimai dėl Etikos kodekso laikymosi yra UAB All Media Lithuania vidiniai sprendimai ir negali būti naudojami sprendžianti ginčus, kuriuose dalyvauja valstybės ar kitos institucijos. Sprendimai gali turėti pasekmių tik UAB All Media Lithuania darbuotojams bei programų rengėjams, kurie privalo laikytis šio kodekso. Priklausomai nuo aplinkybių Kodeksą pažeidusiam asmeniui gali būti skiriamas įspėjimas, piniginė sankcija, nutraukiama sutartis.
