Lietuvoje kitų metų kovą turėtų pasirodyti Rusijos atlikėjas Valerijus Meladzė ir baltarusių roko grupė „BI-2“.
2022 m. vasario 24 d. V. Meladzė pasmerkė karą Ukrainoje ir paragino siekti taikos. Vėliau jis „persigalvojo“ ir toliau koncertavo Rusijoje, tačiau daugelyje vietų po savo pareiškimo tapo nepageidaujamas.
Dėl to jis pradėjo keliauti į užsienį ir dalyvauti įmonių renginiuose. Socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašas, kaip praėjusių metų pabaigoje koncerto Dubajuje metu žiūrovas sušuko „Šlovė Ukrainai!“, o V. Meladzė, atitraukęs mikrofoną atsakė „Šlovė didvyriams!“ ir mirktelėjo. Rusijoje reikalauta atimti pilietybę iš V. Meladzės ir pripažinti jį „užsienio agentu“. Atlikėjas Rusijoje teisinosi dėl pasirodžiusio vaizdo įrašo ir teigė, kad myli ir rusus, ir ukrainiečius.
„BI-2“ taip pat iš pradžių laviravo tarp Rusijos ir Ukrainos. Karo pradžioje „BI-2“ socialiniuose tinkluose publikavo juodą nuotrauką ir parašė „Karui ne“. Visgi vėliau įrašą pašalino.
Pasipiktinimo sulaukė ir kai grupė praėjusių metų balandį, atšaukę koncertą Kyjive, pasiūlė žmonėms iškeisti bilietus į Maskvoje vyksiantį jų pasirodymą.
Visgi vėliau vienas iš grupės „BI-2“ įkūrėjų Jegoras Bortnikas paliko Maskvą ir išvyko su šeima gyventi į Izraelį. Sulaukęs rusų „sveikinimų“ Gegužės 9-osios proga po savo dviprasmiška žinute „Instagram“ tinkle, kuri skelbia, kad „vakar bus geriau“, jis pratrūko ir pasmerkė „gyvuliais tapusius rusus“.
„Man nusispjauti ant tokių, kaip tu“, – atrašė jis vienai iš savo „gerbėjų“ vardu „ltatdm“, kuri nusprendė paauklėti atlikėją ir paaiškinti jam apie tariamą „parsidavimą Vakarams“.
Sulaukęs pasipiktinusių rusų žinučių, kaip jis drįsta neigti Gegužės 9-osios svarbą, J. Bortnikas pareiškė, kad rusai „nubraukė visus savo pasiekimus“.
„O ir tie pasiekimai tai buvo pasiekti bendrai – su Ukraina ir Europa“, – paaiškino jis.
„Jūs pavirtote gyvuliais, su sąlyginiais žodžių dėliojimo refleksais, tačiau jokio ryšio tarp jų“, – aiškino J. Bortnikas.
Į užsienį pabėgęs Rusijos aktorius Anatolijus Belyj viename iš interviu tvirtino, kad „BI-2“ muzikantai šiuo metu gastroliuoja užsienyje, o dalį savo uždarbio skiria Ukrainai.
Nepaisant to, kad tiek V. Meladzė, tiek „BI-2“ vienu ar kitu metu išreiškė paramą Ukrainai, nedviprasmiška jų laikysena kelia klausimų Lietuvoje. Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojo laiško su klausimu, kaip Rusijoje po karo Ukrainoje pradžios vis dar koncertavusiems atlikėjams ir grupėms leidžiama atvykti į Lietuvą.
Ministras stebisi dėl žmonių pasirinkimų
Kultūros ministras Simonas Kairys stebisi, kad atlikėjai iš Rusijos ar Baltarusijos yra laukiami Lietuvos klausytojų.
„Keista, kad Lietuvoje visgi yra terpė visuomenės, kuriai yra įdomu, jie perka bilietus. Tai yra signalas, kad daug ko mes nesame padarę“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo S. Kairys.
Ministro teigimu, pirmasis filtras, apsaugantis nuo Kremlių palaikančių atlikėjų, yra tas, kad iš Rusijos įvažiuoti į Lietuvą tapo praktiškai nebeįmanoma.
„Tie, kurie įvažiuoja, tai arba turi Europos Sąjungos pilietybę, arba turi leidimus gyventi, veikti, naudotis Šengeno erdve, taip pat yra išreiškę valią, kad nepritaria karui ir Putino režimui, nors prieš penkerius ar dešimt metų su Putinu fotografavosi ir buvo su juo siejami, kad jie palaiko jo politiką“, – dėstė ministras.
Ar skirsimės nuo tos pačios Rusijos?
S. Kairio teigimu, sužinojus apie atvykstantį įtarimą keliantį atlikėją, algoritmas yra aiškus.
„Bendradarbiauja Kultūros, Užsienio, Vidaus reikalų ministerijos. Kai jau sužinoma apie tokį atlikėją, yra pasidalinama informacija ir sprendžiama, ar jį galima įtraukti į persona non grata sąrašą. Jei nėra pagrindo įtraukti, o dažniausiai to teisinio pagrindo nėra, nes, kaip minėjau, yra neva ar nuoširdžiai pademonstravęs savo nepritarimą karui, nors yra šleifas, kuris velkasi, kaip minėjau, penkerius ar dešimt metų atgal.
Ar iš tikrųjų mums reikia tiek resurso, kad stebėtume, kas buvo pasakyta prieš penkerius, dešimt metų, aš nežinau. Šiam klausimui mes turėsime apsitarimą tarp skirtingų institucijų, ar, visgi, iš nacionalinio saugumo kampo mes galime turėti pakeitimus įstatyme ir vertinti žmogaus pažiūras. Neturiu atsakymo, ar tai teisiškai įmanoma“, – aiškino S. Kairys.
„Nepamirškite, kad mes kalbame apie kultūrą. Kultūros ministerija nėra kultūros inspekcija. Mes neturime tokių kompetencijų vykdyti tam tikras funkcijas, susijusias su nacionaliniu saugumu, nes mūsų DNR nėra toks.
Visi tie dalykai turi būti užkardyti, kur jie pradeda kilti. Jeigu valdžios kabinetuose pradėsime analizuoti repertuarus, išrašinėti licencijas, leidimus, kuo mes skirsimės nuo tos pačios Sovietų Sąjungos ar tos pačios Rusijos? Niekuo. Kai esi demokratinė šalis, teisinė valstybė, tie procesai nėra labai greiti“, – pridūrė jis.
Speciali komisija vertintų atlikėjus
Visgi daliai politikų įsitikinę, kad dabartinių saugiklių nuo Rusijos ir Baltarusijos atlikėjų neužtenka.
Seimo Kultūros komitetas trečiadienį nusprendė siūlyti Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę komisiją, kuri esant poreikiui įvertintų, ar konkretus Rusijos, Baltarusijos atlikėjas, meno atstovas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir gali koncertuoti Lietuvoje.
Komiteto narys, konservatorius Vytautas Kernagis sako, kad dabar renginių organizatoriai nežino, į ką kreiptis, kad gautų išvadą, ar kuris nors kūrėjas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ar jo koncertai Lietuvoje nesukels neigiamų reakcijų.
„Dabar yra asmuo vienoje ministerijoje, asmuo – kitoje. <...> Problema turbūt yra ta, kad visi draudimai vyksta jau po fakto. Pirma pakviečiamas atlikėjas, tada žiniasklaida parašo, kad jis jau koncertuos ir po fakto jam jau uždraudžiama atvykti“, – teigė jis.
Negelbsti ir tai, kad Lietuva nebeišduoda vizų Rusijos piliečiams, nes žinomi atlikėjai neretai turi kitų valstybių pilietybes, Šengeno vizas.
V. Kernagio teigimu, politikų siūloma komisija būtų būtent ta vieta, kur koncertų, gastrolių organizatoriai gautų atsakymus į visus klausimus.
Joje galėtų dirbti Kultūros, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijų atstovai, kaip ekspertai pasitelkiami Valstybės saugumo, Migracijos departamentų, policijos pareigūnai.
Visgi koncertų organizatoriai į komisija kreiptis neprivalės, tai bus tik rekomendacija.
„Komisija nevertins meno, nes tai būtų cenzūra. Komisija turėtų vertinti tuos atlikėjus, ar jie yra koncertavę Kryme, ar jie palaiko karą, Kremliaus režimą“, – pabrėžė jis.
Įstatymu nori numatyti baudas organizatoriams
Seimo nariai taip pat rengs įstatymų pataisas, numatant nuobaudas renginių organizatoriams, jeigu jie surengtų atlikėjų, kurie atitinka kriterijus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, gastroles.
„Organizatoriai juk atveža be jokių atsakomybių. Jie suorganizuoja koncertus, pasiima pelnus ir ieško, ką dar atvežti. Vienas dalykas, kad tie organizatoriai galės kreiptis į komisiją ir, tarkime, užpildę tam tikrą klausimyną, patys atsakę sau į klausimą, ar tas atlikėjas yra prorusiškas, ar jį verta vežti, ar neverta, galės apsispręsti.
Tuo pačiu mes Seime rengsime įstatymų pakeitimus, siūlysime didinti atsakomybę verslui, tai yra tam tikros baudos už tai, kad jie atvežė atlikėją, kuris yra grėsmė nacionaliniam saugumui“, – tvirtino V. Kernagis.
Anot jo, taip pat svarstoma galimybė įstatyme nustatyti, kad asmuo, kuris yra koncertavęs Kryme, kitose okupuotose Ukrainos teritorijose, net jeigu po to jis pasisakė prieš plataus masto karą, jam turėtų būti uždrausta Lietuvoje koncertuoti, pavyzdžiui, 20 metų.
„Manau, kad mes tas nuostatas ir įstatyme išgryninsime“, – teigė politikas.
Pasak V. Kernagio, per Kultūros komiteto posėdį trečiadienį nuskambėjo ir siūlymas, kad į Lietuvą koncertuoti atvykę atlikėjai turėtų pasisakyti prieš Rusijos karą Ukrainoje.
„Buvo nuskambėjusi ir tokia frazė, kad galbūt atlikėjas, atvažiavęs į Lietuvą koncertuoti, tiesiog turėtų nuo scenos pasisakyti prieš karą Ukrainoje, pasakyti, kam priklauso Krymas ir tada pradėti koncertą. Manau, kad tai būtų labai geras rodiklis, ar tas žmogus palaiko karą, ar nepalaiko“, – sakė Seimo narys.
Jis vylėsi, kad iki kovo pavyks parengti įstatymų pataisas, sudaryti tarpinstitucinę komisiją.
V. Kernagis taip pat svarstė, kad į Lietuvą galbūt reikėtų pakviesti tuos rusų, baltarusių kultūros atstovus, kurie nedviprasmiškai yra pasmerkę Kremliaus pradėtą karą Ukrainoje.
„Reikia nepamiršti, kad Rusijoje yra atlikėjų, meno žmonių, kurie atvirai nepalaiko karo, kurie galbūt net galėtų atvykti čia ir kalbėti su ta publika, kuri laukia rusiškų atlikėjų, jai paaiškinti vienokias ar kitokias tiesas“, – sakė jis.
Lietuvos kino teatrai nusprendė nerodyti filmo
Neseniai pasirodė pavyzdys, kai savikontrole, kalbant apie Rusija, užsiima pats verslas. Pranešta, kad vienas laukiamiausių 2023 metų animacinių filmas „Berniukas ir Garnys“ (angl. „The Boy and the Heron“) Lietuvos kino teatrų nepasieks.
Naujasis ir, kaip teigiama, paskutinis legendinio japonų režisieriaus Hayao Miyazaki anime žanro filmas kinuose turėjo būti rodomas dar šių metų pabaigoje, tačiau Lietuvos kino teatrams įtarimą sukėlė filmo teisių įsigijimo procesas ir jo sąsajos su Rusija.
Dar spalio mėnesį kino teatrai gavo informaciją, kad Estijoje įkurta kompanija „Artgene“ planuoja visose Baltijos šalyse platinti „Berniuką ir garnį“, tačiau jau anksčiau buvo pasklidę kalbos, kad pirmines filmo teises turėjusi Prancūzijos kompanija „Goodfellas“ visas Rusijos, Baltijos šalių ir kitų aplinkinių valstybių teises pardavė būtent su Rusijos kapitalu susijusiems verslo subjektams.
Žinodami šiuos įtarimus, Lietuvos kino teatrai itin kritiškai įvertino gautą pasiūlymą filmo rodymui ir detaliau patikrino visą viešai prieinamą informaciją. Kadangi viešuose šaltiniuose (kaip pavyzdys – atstovaujančio asmens „LinkedIn“ puslapis, kuriame asmuo viešai didžiuojasi platindami klasikinius Japonijos kūrėjų filmus Rusijoje) lengvai buvo galima rasti sąsajų su valstybe agresore, kiekvienas kino teatras atskirai, savo nuožiūra ir vadovaudamiesi savo verslų etika, priėmė sprendimą šio filmo nerodyti. Kaip paaiškėjo vėliau, tokius pačius sprendimus priėmė visi Lietuvos kino rodytojai.
Artėjant premjeros dienai, visi rodyti filmo nesutikę kino teatrai gavo oficialų pareiškimą iš „Artgene“ kompanijos atstovo, kuriame buvo išdėstyta visa pozicija, teisių keliavimas nuo animacijos studijos iki pat Baltijos šalių ir tuo pačiu įvardijamas savotiškas grasinimas, jog atsisakymo atveju Lietuva bus viešai šmeižiama pasaulyje dėl filmo žlugdymo. Būtent po šio laiško Lietuvos kino centras inicijavo visų kino teatrų ir kino platintojų diskusiją, kurios metu paaiškėjo, kad visi kino rodytojai vieningai nusprendė šio filmo nerodyti ir nesuteikti galimybės naudojantis kelias skirtingas schemas ir Europoje įkurtas įmones, aplinkkeliais pildyti teroristinės valstybės biudžetą.
Ar Rusijos kultūra grįžtą į senąją vietą?
Gruodžio pradžioje Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nusprendė leisti atskiriems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse neutraliu statusu ir paskelbė sąlygas, kurių laikantis turėtų būti įgyvendintas šis TOK sprendimas.
TOK nurodo, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes galės patekti įveikę galiojančias tarptautinių federacijų atrankos sistemas ir atskiru TOK sprendimu.
Panašu, kad diktatūrinių režimų sportininkai grįžta į tarptautinę areną. Ar taip gali atsitikti ir kultūros srityje? S. Kairys sako, kad nuolat turime kelti šį klausimą.
„Jei kalbame apie asmenis kultūros srityje, viskas vyksta pakankamai tvarkingai ir kokiam nors Putiną šlovinančiam atlikėjui nelabai tos scenos yra atvertos. Yra kiti dalykai, kurie neramina, pavyzdžiui, kad vis dar ta pati klasikinė rusų kultūra yra traktuojama kaip aukšto lygio, didelės inteligencijos ženklas ir jai yra atviros durys, žiūrint į Vakarų Europos šalis tai yra faktas. Tie dalykai neramina, aš tai jau siečiau su bendru nuovargiu ir požiūriu į karą“, – kalbėjo S. Kairys.
„Be abejo, ta minkštoji galia niekur nedings. Tai yra Lietuvos, Baltijos šalių, Lenkijos pareiga apie tai kalbėti, nes kitos šalys to tiesiog nedarys. <...> Akivaizdu, kad mes ir turime būti tie neramūs, kelti klausimus nepaistant to, kad mūsų partneriai sako, jog to nebereikėtų daryti. Tai mūsų misija laikyti klausimą karštą ir atvirą“, – pridūrė jis.
Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad daugiau kaip tūkstančiui Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių gali tekti išvykti, televizijai TV3 sakė Pilietybės ir migracijos valdybos (PMLP) vadovė Maira Rozė.
Pasak jos, maždaug 15,5 tūkst. Rusijos piliečių kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi, o beveik 3 tūkst. – dėl laikino leidimo gyventi. Maždaug 2,2 tūkst. žmonių neatliko kriterijų, būtinų norint toliau gyventi Latvijoje, tačiau tai dar nėra galutinis skaičius, nes žmonės dar teikia dokumentus, o PMLP paprašė sienų apsaugos tarnybos patikrinti, ar kai kas jau išvyko.
