Zmogau, nejaugi tu smerki tuos kurie turi psichikos sutrikimu??? Na taip, jei ir alkoholikas, bet negalima juk zmogaus ir uz tai smerkti. Tikriausiai mazai pats nuo gyvenimo esate nukentejes/jusi, kad pajegtumete isivaizduoti tokia situacija... o ju buna tokiu, kad ir susapnuoti neimanoma. Kiek zmoniu, tiek ir savu istoriju... taip kad nemeskim ju i bendra puoda... Susimastykit pone, nuosirdziai patariu.

koks protingas,bet likimo nustumtas i pasale zmogus.Niekad negalvojau,kad tu bomzu tarpe yra tokiu protingu,bet nelaimingu zmoniu!!!Zmogui patarciau,rasti galimybe susisiekti su vaikais,ten tavo issigelbejimas zmogau,jie jam turetu padeti sugryzti i normalu gyvenima.Gal gaus pakroveja ir kaip nors nusipirks kortele tam telefonui.

Pakankamai logiškai dėsto savo gyvenimo „tiesas”, bet
,taip ir nesupratau jo „nuosmukio“ priežasties.

Kaip jo vaikams negeda??????? baisu.

Neturėtų būti naikinama visuomeninė nuosavybė, nes tai yra neskaidomas turtas. Neturėtų būti panaikinta darbo žmonių konstitucija, ginanti žmonių teises į paramą senavėje, į gyvenamąjį būstą. Viasuomenė turi būti orientuojama ne į grobimą ir sukčiavimą, o į moralines vertybes. Žmogaus nuskurdinimas - valstybinis nusikaltimas, už kurį turi atsakyti savivaldybės darbuotojai. Jie neturi užsitverti nuo visuomenės.

ach, deli, mes siuo atzvilgiu labai panasios. as irgi gyvenu uzsienyje ir man taipogi neramu del senstanciu teveliu, kurie liko lietuvoje. mane irgi grauzia sazine, be galo ju pasiilgstu, kartais uztenka pasiklausyti lietuviskos muzikos ar eilini karta perziuret nuotraukas arba uzsivilkt mamos ranku darbo megztini ir namu ilgesys darosi nepakeliamas, tik asaros rieda. visa laime, kad vyras supratingas, jis su malonumu su manimi i lietuva vaziuoja, jam ten labai patinka. stumiu salin mintis, kas bus, kai tevukams sukaks 60, 65, 70 metu. zinau, kad laiko atgal neatsuksi ir kad ateis ta diena, kai reikes galvoti kazka rimciau, kad padet jiems. dabar jiems mano pagalbos dar nereikia, jie dar viska gali patys.
o to zmogaus man irgi labai gaila. niekada nesmerkiau ju, apleistu, varganu ir greiciausiai labai nelaimingu. tikrai nemanau, kad jie is gero gyvenimo atsidure gatveje ir ijunko i alkoholi. sakyciau, kad jo vaikai turetu gedytis, palikdami teva gyventi tokiomis salygomis. kiekviena karta, pamaciusi toki zmogu gatveje, stengiuosi jam padeti, bet visiems gi nepadesi. nezinau kodel, bet jauciu kazkokia kalte ir atsakomybe, kai matau elgetaujancius suaugusiuosius ar vaikus.

Man irgi gaila. Noreciau, kad jo vaikai juo labiau rupintusi, bet pasidometu dazniau kas ir kaip, surastu kokia pastoge.. Kiek gi tokiam reikia. Tik artimuju demesio. As pati uzsienyje gyvenu, tevai Lietuvos kaime, bendraujam kiekviena savaite ir t.t, bet as kartais net verkiu, kaip ju pasiilgstu, kaip blogai jauciuosi, tarsi buciau bloga dukra, vien del to, kad as toli, nepadedu jiems taip, kaip kad galeciau. Nors aisku nera taip, kad jiem pagalbos reiketu, bet vis tiek, jie mano tevai, man gaila juos taip vienus palikti.. Neuztenka grizti pora kartu i metus... Todel net nedristu isivaizduot, kaip as jausciausi, jeigu zinociau, kad mano tevas gatvej valkatauja... tikriausiai eiciau, ieskociau, kol surasciau ir pasiimciau pas save, kad ir kaip sunku bebutu...

Akivaizdu,iki ko nusirito dabartinis LT režimas.Panieka moralei pasiekė tokį lygį,kad jos šventai besilaikantiems iš gyvenimo belieka tik tiek..."Masssssmedia" tokius rodo kaip egzotiką ,o prisitaikėliai - geriausiu atveju -juos laiko bepročiais arba net ir nusikaltėliais.Viskas tiesiog apsivertė "aukštyn kojom".

Mano idėja nupiso...

paskaiciau ir...taip liudna pasidare, aisku, zmogus pats savo likimo kalvis, bet..niekada nesmerkiu tokiu zmoniu, kurie gyvena gatveje, retkarciais ir lita, kita duodu, o ka galiu zinot, kaip mano gyvenimas pasisuks..