Yra nemažai teigiančių, kad per istoriją ateiviai ne kartą lankėsi Žemėje. Tačiau tai sudėtinga įrodyti. Daug pasakojimų apie matytus neatpažintus skraidančius objektus ir pagrobimus labai lengva atmesti kaip apgaulę ar nesusipratimus.
Tačiau kaip vertinti tuos atvejus, kai atrodo, jog „maži žali žmogeliukai“ palieka daiktinių įrodymų? Arba kaip interpretuoti daiktus, kuriuos senovės civilizacijų atstovai sukūrė iš kitų planetų atvykusiems svečiams garbinti? Listverse.com sąrašas parodys, kad pasaulyje yra daug keistų ir paslaptingų objektų, kurie gali būti laikomi ateivių egzistavimo įrodymais.
5. Šri Lankos meteoritų fosilijos
Mokslininkai, analizavę Šri Lankoje nukritusio meteorito liekanas, išsiaiškinimo, kad šis objektas yra kur kas daugiau nei paprastas kosmoso akmuo. Tai buvo tikrai „ateiviškas“ objektas – tiksliau, objektas iš ateivių. Atskiri tyrimai parodė, kad meteorite yra fosilijų ir dumblių.
Profesorius Chandras Wickramasinghe‘as teigia, kad gyvybė visatoje tikrai egzistuoja ir šis meteoritas yra įtikinantis panspermijos teorijos, kad gyvybė egzistuoja visoje visatoje, įrodymas. Tačiau yra ir jo kritikų. Profesorius garsėja kaip tikras panspermijos teorijos entuziastas ir, pagal jį, beveik viskas yra nežemiškos kilmės. Taip pat reikia paminėti, kad meteorite rastos gėlame vandenyje gyvenančios rūšys, randamos Žemėje. Tikėtina, kad objektas paprasčiausiai buvo užterštas per mūsų planetoje praleistą laiką.
4. „Vasaros triumfo“ gobelenas
Gobelenas, žinomas kaip „Vasaros triumfas“, buvo sukurtas Briugėje apytiksliai 1538 metais ir dabar laikomas Bayerisches nacionaliniame muziejuje.
Šis gobelenas sulaukė didelio konspiracijų teorijų šalininkų dėmesio dėl to, kad jame aiškiai matyti nemažai vaizdinių, primenančių neatpažintus skraidančius objektus. Nors jų buvimas stebima, kai kurie tiki, kad jie buvo pridėti norint sujungti NSO su valdovu ir taip įrodyti dieviškąją intervenciją. Tai, žinoma, kelia daugiau klausimų, nei siūlo atsakymų, pavyzdžiui: kodėl šešiolikto amžiau belgai atpažino skraidančias lėkštes ir galėjo jas sieti su dievybėmis?
3. Eucharistijos garbinimas
Italų tapytojas Venturas Salimbenis yra atsakingas už vieną paslaptingiausių kūrinių istorijoje. Paveikslas, žinomas kaip „Eucharistijos garbinimas“, yra trijų dalių kūrinys. Dvi dalys yra gana įprastos – jose matyti religinę valdžią turintys asmenys ir altorius. Tačiau trečioji dalis daug kam atima žadą – jame Šventoji Trejybė (Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia) žiūri į žemiau esančius ir laiko kažką panašaus į kosmoso satelitą. Tas objektas yra didelis, sferos formos, su metalo apdaila, teleskopinėmis antenomis ir keistomis šviesomis. Iš tikrųjų tas objektas labai primena senąjį satelitą „Sputnik“.
Nors NSO entuziastai ir senovės kosmonautų teorijos palaikytojai teigia, kad šis paveikslas yra įrodymas, jog mes visatoje ne vieni, ekspertai greitai rado mokslinių paaiškinimų. Pasak jų, paveiksle vaizduojama „Pasaulio Sfera“ – gaublį primenanti visatos reprezentacija, paplitusi religiniame mene. Keistos šviesos ant „satelito“ yra ne kas kita, kaip saulė ir mėnulis, o antenos – Tėvo ir Sūnaus skeptrai – valdžios simboliai.
2. Meksikos valdžios Majų artefaktai
Istorija tokia: 2012 metais Meksikos valdžia pademonstravo nemažai majų artefaktų, kurie 80 metų buvo laikomi valstybine paslaptimi. Objektai buvo rasti neištyrinėtoje piramidėje, buvusia po kita piramide Calakmule – vieno galingiausių senovės majų miestų vietoje. Apie artefaktus buvo sukurtas dokumentinis filmas – dauguma jų buvo susiję su NSO ir nežemiškos kilmės gyvybe.
Istorija atrodo labai viliojanti, bet, jei pažvelgsite atidžiau, ima ryškėti apgavystės braižas. Atrodo, kad abu pagrindiniai dokumentinio filmo rengėjai – Raulas Julia-Levys ir Elisabeth Thieriot – kažką meluoja. R. Julia-levys, atrodo, apsimetinėjo kažkuo, kuo nėra. Yra teigiančių kad jis iš tikrųjų yra apgavikas Salvadoras Albas Fuentesas. Filmo bendraautorė E. Thieriot pareiškė, kad jos partneris „R. Julia-Levys“ pavogė jos dokumentinį filmą ir netinkamai naudojo filmavimo įrangą bei padavė jį į teismą („R. Julia-Levys“ viską neigia). Be to, atrodo, kad beveik nėra įrodymų, galinčių pavirtinti pristatomų artefaktų autentiškumą. Taigi, filme rodomi objektai gali būti tiesiog pigios klastotės, pagamintos vietinio menininko. Kol kas nepavyko šioje istorijoje rasti tiesos, tačiau objektų sąsajos ar nežemiškomis būtybėmis ir kosmosu yra labai abejotinos.
1. Paslaptingoji Betzų sfera
Kai Betzų šeima vertino keistos ugnies jų miškams padarytą žalą, rado keistą objektą: maždaug 20 centimetrų skersmens sidabraspalvį rutulį visiškai lygiu paviršiumi ir su pailginto trikampio ženklu. Iš pradžių jie pamanė, kad tai koks nors NASA prietaisas ar net sovietų žvalgybinis satelitas, tačiau paskui įvertino jį kaip paprasčiausią suvenyrą ir pasiėmė su savimi.
Apytiksliai po dviejų savaičių Betzų sūnus mokėsi groti gitara tame pačiame kambaryje, kur buvo sfera. Staiga objektas ėmė reaguoti į melodiją – jis pradėjo skleisti keistą virpėjimo garsą ir rezonuoti. Netrukus Betzų šeima išsiaiškino, kad radinys turėjo ir kitų keistų savybių. Paridentas grindimis jis galėdavo sustoti, pakeisti judėjimo kryptį ir grįžti pas jį paridenusį asmenį... Atrodė, kad jis naudojasi saulės energija, kadangi jis būdavo kur kas aktyvesnis saulėtomis dienomis.
Kartais atrodydavo, kad sfera yra kontroliuojama: ji imdavo skleisti žemo dažnio garsus ir vibraciją tarsi jos viduje būtų motoras. Taip pat susidarė įspūdis, kad sfera „vengė“ kritimo ir sudužimo tarsi saugotų kažką savo viduje. Radiniui negaliojo ir gravitacijos dėsniai – jis „užlipdavo“ pasvirusiu stalu, kad tik nenukristų.
Toliau sekė žiniasklaidos susidomėjimas. Tokie laikraščiai kaip „New York Times“ ir „London Daily“ siuntė savo reporterius užfiksuoti keistosios sferos judėjimą – nepaaiškinamus nutikimus matė daugybė žmonių. Sfera stebėjosi net ir mokslininkai bei kariuomenės atstovai. Tačiau Betzų šeima nesutiko jiems duoti sferos tikslesniems tyrimams. Tačiau šeima greitai pakeitė savo nuomonę, mat sferos „elgesys“ ėmė sparčiai keistis į blogąją pusę: pradėdavo trankytis namų durys, name staiga pasigirdavo vargonų muzika. Tada šeima nusprendė, kad atėjo laikas radinį ištirti. Jūrų pajėgos analizavo sferą ir nustatė, kad tai visiškai paprastas nerūdijančio plieno rutulys.
Iki šios dienos nebuvo išsiaiškinta, kas tai per sfera. Tačiau, be abejonės, aiškinančių teorijų netrūksta. Viena iš jų labai žemiška – treji metai prieš Batzų šeimai randant sferą menininkas Jamesas Durlingas-Jonesas važinėjo toje teritorijoje, kur paskui buvo rasta sfera. Prie jo automobilio stogo buvo pritvirtinta dėžė su plieno rutuliais, skirtais jo formuojamai skulptūrai. Keletas iš jų iškrito dėl nelygaus kelio. Šių rutulių aprašymas idealiai atitiko Betzų šeimos rastos sferos išvaizdą. Taip pat minėtieji rutuliai buvo subalansuoti taip, kad judėtų nuo menkiausios provokacijos – taigi, sename name gyvenusi šeima galėjo apsigauti dėl, pavyzdžiui, nelygių grindų. Tie rutuliai taip pat skleisdavo specifinį garsą dėl jų viduje gamybos proceso metu paliktų drožlių.
Nors tokios teorijos negali paaiškinti visų su sfera susijusių keistenybių, jų užtenka norint kvestionuoti aiškinimą, jog rutulys yra nežemiškos kilmės.