Psichologai sugeba sugalvoti daug neįprastų žmogaus elgesio ir mąstymo tikrinimui ir vertinimui skirtų testų, tačiau net ir jų pačių bendruomenėje sutariama, kad kai turie testai yra pernelyg keisti net ir mokslininkams. Būtent apie juos plačiąją visuomenę sugalvojo informuoti spring.org.uk.
1. Nestovėk prie manęs per arti
Šis tyrimas dažnai minimas kalbant apie psichologiją ir etiką. Ir tai visai nestebina, nes Middlemist, Knowles ir Matter siekė įvertinti, kaip vyrų šlapinimosi greitis ir srovė viešuosiuose tualetuose kinta dėl įsiveržimo į jų asmeninę erdvę.
Eksperimento planas
Kad būtų surinkta preliminari informacija apie vyrų šlapinimosi viešajame tualete įpročius, JAV universiteto tualete įsikūrė stebėtojas. Jis dėjosi susirūpinęs savo išvaizda ir leidžiantis laiką prieš veidrodį, tačiau iš tikrųjų fiksavo, kuriuos pisuarus vyrai renkasi ir jų šlapinimosi modelius.
Remdamasis garsu mokslininkas fiksavo laiką, kuomet pradedama šlapintis ir kiek procesas trunka. Netrukus paaiškėjo, kad vyrai stengiasi nesirinkti šalia esančių pisuarų. Taip pat, kuo arčiau vyrai stovi vienas kito, tuo ilgiau jie užtrunka, kol pradeda šlapintis ir tuo trumpesnis pats procesas.
2. Laikui bėgant kartu gyvenantys žmonės supanašėja
Ar patikėtumėt, kad asmenys, kurie kartu išgyvena 25 metus, supana64ja vienas su kitu? Kad ir kaip keistai tai skambėtų, žymus psichologas Robertas Zajoncas atliko tyrimus ir surinko šį reiškinį patvirtinančių įrodymų.
Eksperimentas buvo gana paprastas. 110 dalyvių buvo parodytos vyrų ir moterų fotografijos, darytos pirmaisiais jų santuokos metais ir pragyvenus kartu 25 metus. Tada dalyviai buvo paprašyti įvertinti jų panašumus pranešus, kad bet kuris vyras galėjo būti susituokęs su bet kuria moterimi. Specialistai dėjo daug psatangų, kad nuotraukose matytųsi tik veidai ir nebūtų galima porų atpažinti pagal jokias kitas nuotraukų detales.
Pagal eksperimentų dalyvių padarytus pasirinkimus buvo įsitinkinta, kad poros, pragyvenę kartu 25 metus, yra kur kas panašesnės nei pirmaisiais santuokos metais.
Tada buvo iškeltas klausimas, kodėl taip yra.
Tyrimo autoriai pasiūlė keletą paaiškinimų:
a) Asmenys valgo tą/tokį patį maistą.
b) Pora gyvena toje pačioje aplinkloje.
c) Žmonės turi polinkį rinktis partnerį/partnerę, kuris/i yra panašus/i į juos.
d) Asmenys panašėja vienas į kita, nes jie ne tik visą laiką mato tai, ką daro antra pusė, bet ir sąmoningai arba nesąmoningai kopijuoja vienas kito veido išraiškas.
3. Neurologas analizavo savo paties patirtą insultą
2011 metų vasario 2 dieną garsus miego ir sapnų tyrėjas profesorius J. Allanas Hobsonas patyrė insultą. Dešimt dienų mokslininkas negalėjo nei miegoti, nei sapnuoti. Tuomet jis suprato, kad insultas buvo lokalus ir būtent toje smegenų dalyje, kuria jis nuolat studijavo. Tik šį kartą „eksperimentas“ atliekamas ne su tiriamais katinais, bet su juo pačiu.
Gydytojų teigimu, mokslininkui pasireiškė klasikinis Wallenbergo sindromas – tarp jo simptomų buvo judėjimo ir balansavimo problemos, suprastėjęs matymas. Tačiau J. Hobsonas nenorėjo pripažinti, kad tai tiesiog eilinis atvejis.
Po kurio laiko mokslininkui dėl miego stygiaus prasidėjo haliucinacijos.
Šiuo metu mokslininkas yra gyvas, bet vis dar kovoja su insult pasekmėmis.
“Šiandien nedaug teliko iš to sveiko, atletiško ir teigiamas emocijas spinduliuojančio vyro, kuriuo buvau iki insulto. Vis dar daug kosčiu. Jaučiu nuolatinį trūkčiojimą dešinėje akyje ir skruoste. Tačiau dalis manęs vis dar yra sveika, gali stebėti, analizuoti ir kurti hiopotezes apie sergančiąją dalį“, - dėstė mokslininkas.
Laukite tęsinio.
