Religija, pirkinių terapija, vegetarizmas – internete gausu patarimų, kaip išsigydyti nuo depresijos. Jei į paieškos sistemą „Google“ įvesite žodžių junginį „kaip būti laimingam“ rasite milijonus patarimų – pavyzdžiui, jūsų laimei turėtų užtekti puodelio žaliosios arbatos ir daug žuvies. Nors kol kas depresija laikoma tokia sudėtinga liga, kad nežinoma, kaip ją gydyti, ir tokie gana kvaili patarimai, kaip įsigyti naują augintinį, šiuo atveju negali padėti. Svarbiausia padėties nepabloginti. Listverse.com siūlo paskaityti apie galimas liūdesio ir depresijos priežastis.
5. Sportas
Sportavimas turėtų turėti teigiamą poveikį smegenims, o komandinis sportas tikrai padeda susirasti draugų ir jaustis komandos dalimi. Taigi, kaip sportas gali sukelti depresiją?
Mokslininkai tyrė tiek dabartinių koledžų atletų, tiek buvusių koledžų atletų psichinę sveikatą ir išsiaiškino, kad tebesportuojantieji yra du kartus labiau linkę sirgti depresija nei tie, kurie jau baigė universitetą. Savo hipotezėse mokslininkai teigia, jog tikėjosi, kad buvusios žvaigždės, netekusios komandos draugų, trenerių ir žaidimo įtampos, kaip tik kovos su rimta depresija. Tačiau tyrimo rezultatai buvo visai priešingi.
Tai gali būti siejama su beprotišku spaudimu, su kuriuo susiduria koledžų atletai. Jie turi ne tik susitvarkyti su studijomis, bet ir puikiai žaisti, nenuvilti komandos ir, žinoma, stengtis pasiekti pačius geriausius rezultatus. Bet kokio tikslo nepasiekimas gali sukelti didžiulį stresą.
4. Apsipirkimas
Tikriausiai girdėjote apie „apsipirkimo terapiją“ – tai idėja, kad po streso pilnos savaitės jus geriausiai atpalaiduos apsipirkimas, kurio metu galite pasišvaistyti pinigais ir įsigyti labai brangią batų porą. Tai tiesiog varomoji konsumerizmo jėga.
Neseniai Olandijoje atlikti tyrimai, kuomet 6 metus buvo stebimi 2,5 tūkst. asmenų apsipirkimo įpročiai ir matuojamas jų laimingumas. Paaiškėjo, jog labiau tikėtina, kad materialistai yra vieniši – kuo daugiau jie apsipirkinėja, tuo labiau jaučiasi nelaimingi.
Problema yra susijusi su konsumerizmo kultūra. Dėl dešimtmečius trunkančio reklamos klestėjimo pradėta tam tikras vertybes sieti su konkrečiais produktais. Kai negalime įsigyti vieno ar kito daikto, imame jausti nerimą, atskyrimą nuo bendraamžių ir liūdesį. Taigi, „apsipirkinėjimo terapija“ iš tikrųjų gali sunaikinti bet kokią laimės galimybę.
3. Muzikos klausymas
Neretai išgirstame, kad nostalgiškos muzikos kritikai dainą apibūdina kaip „išgelbėjusią gyvybę“. Tai jausmas, kurį gali suprasti kiekvienas – kartais išgirdus tam tikrą dainą kai kurie dalykai ar situacijos nebeatrodo tokios blogos kaip anksčiau. Taigi, žinia, kad muzikos klausymasis gali sustiprinti polinkį į depresija, nėra maloni.
2011 metais Pitsburgo universitetas paskelbė studiją, kurioje paaugliai buvo klasifikuojami pagal tai, kiek laiko skirdavo muzikos klausymui ir kokia buvo jų psichinė sveikata. Nustatyta, kad su kiekvienu padidėjusiu muzikos klausymo lygiu depresijos rizika jaunimui išaugdavo 80 procentų. Muzika įvertinta kaip labiausiai su depresija siejamas laiko praleidimo būdas – jis aplenkė net televiziją.
Kodėl taip yra? Kol kas išsiaiškinti nepavyko. Galbūt modernioji muzika sukelia liūdesį, o gal į depresiją linkę paaugliai paprasčiausiai geriau jaučiasi pabėgdami į muzikos pasaulį.
2. Balsavimas už demokratus
Pasak „New York Times“, konservatoriai yra kur kas laimingesni už liberalus. 2006 metais atlikta studija nurodė, kad tikimybė, jog konservatorius įvardys save kaip laimingą buvo 68 procentais didesnė nei į kairę linkstančio demokrato atveju.
Kaip paaiškinti visą šį su liberalais susijusį nelaimingumą? Niekas to nežino… 2008 metais bandyta teigti, jog tai gali lemti respublikonų turtingumas ir religija (tai prieštarauja anksčiau minėtiems dviem sąrašo punktams). Kitų teigimu, konservatoriai paprasčiausiai į viską žiūri optimistiškiau.
1. Bendravimas internetu
Ar esate toks žmogus, kuris baigs skaityti šį tekstą ir tada paliks komentarą? Jei taip, turime jus nuliūdinti – objektyviai vertinant esate labiau linkęs būti vienišas ir liūdnas nei tas asmuo, kuris tekstą tik permes akimis ir vėliau darys internete ką nors kita.
Naujas nuo depresijos kenčiančių ir sveikų asmenų interneto naudojimo specifikos tyrimas atskleidė, kad liūdni asmenys internetą naudoja labai skirtingai nuo visų kitų. Konkrečiau kalbant, jie labiau linkę įsitraukti į tarp bendraamžių paplitusias pramogas – dalijimąsi nuotraukomis ir muzika, pokalbius socialiniame tinkle „Facebook“ ir kituose įvairiuose pokalbių kambariuose ir t.t.. Sveiki asmenys mažiau tikrina savo elektroninius paštus ir trumpiau užsibūna socialiniuose tinkluose.
Tai šiek tiek stebina – juk visa socialinė medija buvo kuriama tam, kad asmuo jaustųsi mažiau vienišas ir turėtų daugiau galimybių bendrauti.
