Kaip Kauno meras Matijošaitis tarė, taip taryboje daugumą sudarančio jo įsteigto „Vieningo Kauno“ nariai padarė. 25-i balsai už ir žalia šviesa paminklo buvusiam prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui statybai mieste uždegta.
Matijošaitis panašus į Brazauską
„Brazauską aš gerai pažinojau, kaip ūkišką, dirbantį žmogų ir inžinerinio mąstymo. Manau, jis Lietuvai daugiausia iš visų vadovų yra davęs“, – tikino Kauno meras.
Ir, pasak politologo Igno Kalpoko, tokia Kauno mero retorika ir norai neturėtų stebinti.
„Brazauskas yra tas politiko archetipas į kurį Matijošaitis orientuojasi – ūkininkas be politikos, kažką pastato, kažką susiorganizuoja. Pats Matijošaitis bando būti vietinės savivaldos Brazausku“, – įsitikinęs politologas.
Tačiau šį kartą tarybos salėje skambėjo ir daug prieštaraujančių nuomonių: 7 balsavo prieš, 7 susilaikė.
„Jis buvo ne šiaip eilinis komunistų partijos narys, o pirmasis sekretorius. Yra nemažai citatų iš 1989 metų, kur jis prieštarauja Lietuvos nepriklausomybės, valstybingumo idėjai“, – pabrėžė konservatorė Andrijana Filinaitė.
„Brazausko klausimas Kaune yra skaldantis, Kaunas visą laiką buvo laisvės kovos miestas ir daugeliui prezidentas Brazauskas asocijuojasi su sovietine praeitimi“, – teigė konservatorius Paulius Lukševičius.
„Manau, būtų teisingiausia tiek Brazausko, tiek Adamkaus, tiek Grybauskaitės vaidmenį palikti vertinti ateinančiai kartai, iš laiko perspektyvos, nes mes nebūsim objektyvūs“, – įsitikinusi valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Audronė Jankuvienė.
Kauniečiai – nevieningos nuomonės
Ir praeiviai dėl Brazausko įamžinimo Kaune dalijasi į dvi stovyklas:
„Buvęs komunistas, tai, kam čia to paminklo.“
„Įamžintas pakankamai, hidroelektrinė, daug visokių dalykų, nu kam šito reikia.“
„Aš turiu fotografiją, kur sėdi kartu Brazauskas ir Landsbergis Vilniuje ir gražiai kalbasi, tai gal, pavyzdžiui, skulptūra – Landsbergis ir Brazauskas sėdėtų ant suoliuko.“
„Nelabai galiu atsakyt, nelabai žinau, kas jis yra.“
Tik štai dėl vietos meras jau kalba kiek švelniau, esą dėl to apsispręs kauniečiai ir specialistai. Nors Matijošaitis neslepia, paminklą Brazauskui norėtų matyti istorinės prezidentūros sodelyje.
„Man jinai patinka, aš statyčiau ten, bet čia nuspręs žmonės“, – kalbėjo V. Matijošaitis.
Įstaigos vadovė tikina, kad tam nėra jokių galimybių.
„Šitas kiemelis yra baigtinis, istorinis laukas yra apribotas tais trimis personažais – Smetona, Griniumi ir Stulginskiu. Nauji personažai nei pagal laiką, nei pagal istorinį kontekstą netiktų ir net fiziškai vietos nėra“, – tikino Istorinės Prezidentūros Kaune vadovė Renata Mikalajūnaitė.
Menotyrininkai ir istorikai sako, kad įamžinti Brazausko atminimą dar per anksti, o idėją statyti paminklą prie istorinės prezidentūros kritikuoja daugelis aukštų šalies politikų, tam kategoriškai nepritaria ir įstaigos valdytoja Kultūros ministerija.
„Idėja tikrai nevykusi, kai mes kalbam apie viešas lėšas, tai turim būti maksimaliai skaidrūs ir negali kažkas sugalvojęs informuoti, kad paminklas bus statomas vienoje ar kitoje vietoje“, – dėstė ministras Simonas Kairys.
„Ministrai yra kintamas dalykas, šiandien vieni, ryt kiti“, – į kritiką atrėžė Kauno meras.
Algirdas Mykolas Brazauskas pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos Respublikos prezidentu išrinktas 1993 metais, šaliai vadovavo vieną kadenciją. Po sunkios onkologinės ligos mirė 2010-aisiais.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
