Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Švenčionių rajone Klišiškės kaime gyvenanti Inga su vyru augina tris vaikus. Maistą penkių asmenų šeimai gamina patys, tad ir atliekų, kaip sako, susidaro nemažai.
„Kokie 10 litrų kompostinės tos taros, kur renkame kompostą per kokias 3–4 dienas pilnai užsipildo iki pat viršaus“, – pasakoja Inga Bakšienė.
Dažniausiai į maisto atliekų kibirą keliauja morkų, bulvių lupenos. Ypač greit jis prisipildo, kai sunoksta auginti arbūzai.
„Tos visos šiukšlės mūsų kompostinės keliauja į komposto dėžę, kurioje gyvena Kalifornijos sliekai ir jie tenai viską puikiausiai sudoroja“, – kalba Klišiškės gyventoja.
Sliekai maisto atliekas paverčia kompostu, kuris kaip trąša keliauja į daržą arba gėlynus. Tačiau ne visi Švenčionių rajono gyventojai maisto atliekas rūšiuoja taip sąžiningai.
Dar pratinasi
„Per metus rajone apie 7 tūkstančius tonų surenkam mišrių komunalinių ir šiai dienai tam sraute apie vieną procentą būna maisto atliekų. Ir tas tikiuosi, kad didės procentas“, – aiškina Švenčionių komunalinio centro atstovas Rimgaudas Maldžius.
„Pagal tyrimus, kurie atliekami periodiškai, vienoj šiukšliavežėj randam iki 80 maisto atliekų maišelių. Tai galvojam, tai tikrai nėra taip blogai“, – teigia Švenčionių savivaldybės atstovė Ingrida Karklelienė.
Gyventojai pripažįsta, kad prie rūšiavimosi dar pratinasi:
„Kur dedat maisto atliekas? – Ružavan maišiukan viską su bendrom atliekom.“
„Vienan, vienan konteinerin. – Ne kompostan? O kodėl, sako rūšiuot reikėtų? – Nežinau, aš vienas gyvenu, tai pas mane nėra.“
„Neblogai šiaip sekasi rūšiuot, stengiamės kuo dažniau atskirai viską dėt, kaip ir priklauso.“
„Nepatogumai biškį, reikia dėliot, dėliojam.“
Per praėjusius metus trijų Švenčionių rajono miestų – Švenčionių, Švenčionėlių ir Pabradės gyventojams vietos valdžia ir komunalininkai išdalijo pusę milijono oranžinių maišelių maisto atliekoms rūšiuoti. Vienas miestas išsiskyrė.
„Ir su rūšiuotom, ir su plastiko pakuotėm, ir su stiklo pakuotėm Švenčionėliai pirmaujantys“, – sako Švenčionių komunalinio centro atstovas.
Siūlo kompostuoti
Kaimo gyventojams oranžinių maišelių valdžia nesiūlė.
„Kaimo vietovėse esam išdalinę kompostavimo dėžes, ir, sakykim, dalį atliekų jie ir taip padėti“, – teigia Švenčionių savivaldybės atstovė.
„Dažnas galvoja, kad ne visus maisto likučius galima kompostuoti. Jiems dažniausiai atrodo tie, kurie nuosavuose namuose gyvena, kad komposto dėžė yra reikalinga nupjautai žolei sumesti, bet ne maisto atliekoms kažkodėl nežinau“, – aiškina Klišiškės gyventoja.
Švenčionyse pravėrus vieną iš konteinerių matyti, guli ir oranžinis maišelis. Tačiau per jį šviečiasi, kad įdėta ne tik maisto atliekų, bet ir popieriaus.
„Ypatingai senyvo amžiaus žmonės, jie nesupranta išvis, kas čia per maišelis. Kas čia per rūšiavimas, jaunimas irgi, manau, dar labai sunkiai ir darbe irgi susiduriu su ta problema, kad kiekvieną kartą vaikas nešdamas šiukšlę, turi dar jam priminti, kur yra kompostas, kur yra plastmasė. Tai nu, reikia dirbti su tuo tikrai labai dar daug“, – pasakoja Inga Bakšienė.
Pasigirti pavyzdiniu rūšiavimu negali ir vilniečiai – iki šiol 6 iš 10 vilniečių maisto atliekų nerūšiuoja. Tačiau kas rūšiuoja, rūšiuoja gana tvarkingai.
„40 procentų Vilniaus miesto gyventojų yra rūšiuojančių maisto atliekas, jie rūšiuoja pakankamai kokybiškai, tai yra 15 procentų užterštumas“, – sako Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius.
Surinko daugiau nei pernai
Iš viso pernai lietuviai surinko apie 11 tūkstančių tonų maisto atliekų. Tai yra maždaug triskart daugiau nei 2023 metais. Vis dėlto, surūšiuojam nedidelę maisto atliekų dalį.
„Galim paskaičiuoti, kad visoj Lietuvoj mes išmetam neįsivaizduojamai didžiulius maisto kiekius - tai yra 120 tūkstančių atliekų“, – sako Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.
Atliekų surinkėjai planuoja, kad 2027-aisiais per metus žmonės išrūšiuos dukart daugiau nei pernai.
„Turime pasiekti 20 tūkstančių per metus surinkimo mastą tai visiems reikės pasistengti, tame tarpe ir mums.
Apie baudas dar nekalbat, negalvojat? – Na, apie baudas visą laiką galvojama“, – teigia T. Vaitkevičius.
Kad maisto atliekas staiga imsime visi rūšiuoti pavyzdingai, iliuzijų atliekų surinkėjai neturi. Mat per 20 rūšiavimo metų tik apie 60 procentų plastiko ir popieriaus pakuočių žmonės išrūšiuoja tinkamai, o 40 procentų tiesiog išmeta į mišrių atliekų konteinerius.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
