Apie tai, iš kur valdžia paims pinigų kelių tvarkymui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu.
Gyventojai skundžiasi dėl kelių remonto darbų – sako: sutvarkė kelių ruožą, viską padarė, o po kiek laiko labai greitai vėl ta pati situacija – keliai ištrupa, asfaltas nelaiko. Ką jūs apie tai galvojat?
Su kelio remontu arba kapitaliniu kelių remontu, tai galėčiau pateikti tokį palyginimą: žinote, kai nuperkama labai pigi prekė, nors yra tokia pati prekė, tik brangesnė ir geresnė, bet nusprendžiama įsigyti pigesnę. Politikai tikrai nenori po dviejų metų sulaukti didelių priekaištų dėl prastos kelių būklės. Greičiausiai taip gaunasi todėl, kad būtent darbam yra nepakankamas finansavimas ir norima su nedidele arba per menka pinigų suma tiesiog padaryti daugiau. Deja, turime rezultatą kaip su prasta preke.
Vyriausybės programoje yra įrašytas punktas apie didesnį dėmesį žvyrkelių finansavimui. Gitano Nausėdos patarėjas Dilba išsakė tokią prezidento poziciją, kad kiekviena gyvenvietė turėtų bent po vieną asfaltuotą kelią. Kaip jūs manote, pavyks?
Aš palaikau 100 proc., nes, kiek savivaldybių teko aplankyti, iš esmės kiekvienoje pamatysi tokį kelią arba tokią gyvenvietę, iš kurios nėra asfalto, kaip nuvažiuot iki didesnio kelio. Nei vieno žmogaus nesu sutikęs, kuris sakytų: „Kaip džiaugiuosi, kad gyvenu šalia žvyrkelio ir kaip man patinka vasarą einančios dulkės nuo parvažiuojančių automobilių.“ Tikrai ne. Todėl nesutikti neįmanoma.
Vėl mes atsiduriam prie prioriteto. Vieną dieną girdžiu: visi tiltai griūna, viadukai griūna, vėliau, kad magistraliniai keliai griūna, vėliau – savivaldybių keliai. Tik po to ateiname iki žvyrkelių. Šią programą reikia vykdyti. Klausimas, kaip. Ką padarė buvusi vyriausybė, tai bent jau padarė žvyrkelio asfaltavimo programą. Deja, nenumatė jai nei cento. Sugebėjome kūrybingai pasižiūrėdami į biudžetą atrasti 20 milijonų. Tai tikrai nėra daug.
Bet čia yra tik pradžia. Ta programa yra gera. Pradžiai turime, bet tolimesniam asfaltavimui, 2025–2026 m. biudžete mes turime rasti žymiai didesnę sumą.
Kaip jums atrodo, ar socialdemokratams pavyks sutvarkyti kelius?
Žiūrint istoriškai, tai socialdemokratus vertindavo už ūkiškumą, už ūkišką požiūrį į valstybę. Tai aš labai noriu tikėti, kad pavyks pradėti. Tikrai suprantu, kad nei per dieną, nei per dvi pinigai iš niekur neatsiranda. Tikrai žinau, kokius kelius reikės praeiti, kad įtikintume tuos, kurie naudojasi keliais, ypatingai vežėjus, didesnių transporto priemonių savininkus, kad jiems irgi yra naudinga, jeigu jie mokės už naudojimąsi keliais, nes tie pinigai grįš į kelių remontą ir priežiūrą.
O kokiu būdu susimokėjimas galėtų vykti?
Tai verslai tą puikiai žino, kadangi ne vienoje Europos Sąjungos šaly tas yra. Tai mokami keliai būtent verslui, ne privatiems asmenims. Nėra kalbama, kad pensininkas, išvažiavęs su savo automobiliu, turėtų mokėti už nuvažiuotus kilometrus ar tuo labiau mokėti už tai, kad turi automobilį. Mes kalbame apie komercinio transporto apmokestinimą. Ir apmokėjimas būtų už pravažiuotus kilometrus. Kiek kilometrų tu pravažiavai, tiek susimoki. Koks tas mokesčio dydis, tai šiandien nėra, ką kalbėti, nes tą reikia aptarti jau vėlesnėje stadijoje.
Norėčiau, kad susitartume iki 2025 m. vidurio. Ir kad startuoti galėtume 2026 metų sausio 1 dieną. Tai čia labai optimistinis požiūris, bet tą reikia daryti.
Kaip manot, pavyks?
Tai jeigu netikėčiau, neateičiau į šitą vietą dirbti.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše, esančiame interviu pradžioje.
.jpg)
