Apie tai, ar jaudintis dėl raupų b viruso esantiems Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja virusologas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Rudaitis.
Kodėl būtent toks pavadinimas – beždžionių raupai?
S. Čiaplinskas: Na, kai surandamas kažkoks naujas virusas, tai pirmiausia, reikia išsiaiškinti, kas tai per virusas. Kai jau tampa aišku, jis priskiriamas prie vienos ar kitos, sakysim, virusų grupės. <...> Šiuo atveju, jeigu neklystu, 1958 m. pirmą kartą buvo surastas tas virusas, kuris buvo išskirtas būtent iš beždžionių ir joms sukeldavo raupus. Iš čia ir kilo pavadinimas – beždžionių raupų virusas – bet greit tapo aišku, kad tai yra endeminis virusas, kuris cirkuliuoja vakarų Afrikoj ir, pagrinde, plinta tarp graužikų. Jie yra pagrindinis rezervuaras. Nuo jų užsikrečia beždžionės ir žmonės, jei tampriai bendrauja su laukine gamta: medžioja, kai kuriose tautose naudoja maistu, ar šiaip augina.
Ir tapo aišku, kad virusu galima užsikrėsti esant tiesioginiam kontaktui su užsikrėtusiais gyvūnais. <...> Apskritai, reikėtų suprasti, kad žmogui, su stipria imunine sistema, <...> b raupų virusas nėra labai pavojingas žmogui. Ta prasme, kad absoliuti dauguma sirgs lengvai, bet gali būti labai nemaloni klinika. Ir deja, žmonėms, su nusilpusiu imunitetu, pirmiausia, vaikučiams, nėščiosioms, turintiems bet kokį imunodeficitą, onkologinių ligų ligoniams, ji gali, deja, baigtis ir mirtimi, priklausomai nuo įvairių faktorių. Iki 10 proc. Žmonių, deja, gali neišgyventi.
Ar galima sakyti, kad tiek 1, tiek 2 tipo raupų virusas nėra plintantis greitai ir jaudintis dėl to nereikėtų?
S. Čiaplinskas: Jeigu vienu sakiniu, tai šiai dienai eiliniam piliečiui, ypač, jei jis nevažiuoja į Afriką, tai tikrai nėra dėl ko jaudintis. Bet reikia suprasti, kodėl yra suaktyvinta šita stebėsena. Kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko, vėlgi, grįžkime prie ŽIV infekcijos arba „COVID“ pradžios, kai buvo paprasčiausiai pražiopsota. <...>
Jeigu atsitiks taip, kad, sakykim, atvažiavo pilietis į Švediją, kuris užsikrėtė Afrikoje... <...> Jeigu tokių piliečių bus daugiau, jeigu jie užkrės vienas kitą, jau bus krūvis sveikatos sistemai. O jeigu užsikrės katinas tokio žmogaus, jeigu tas katinas paskui perduos virusą kokiai pelei ar panašiai, ir jeigu po 5–20 ar dar kiek metų, jeigu tas b virusas taps endeminis toj šaly, jau tada mes kalbėsim ne apie įvežtinius atvejus, o kalbėsim, galbūt, apie naują, sakysim, pandemiją, kuri gali tapti endemine.
Nuo raupų skiepai yra. Gal galite paaiškinti, kam yra aktualu pasiskiepyti nuo raupų b viruso, jei yra matomas poreikis.
K. Rudaitis: Lietuvoje skiepai atsirado jau 2022 m. Jau yra patvirtinta tvarka, ką ir kada skiepyti. Ir profilaktiškai pasiskiepyti gali asmenys, būtent suaugę vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais. Šita išvada arba rekomendacija yra iš Pasaulio sveikatos organizacijos. Ir kita grupė – turėję artimą kontaktą su sergančiuoju. Čia reikėtų visuomenei pabrėžti, kad jeigu turėjote kontaktą, atsirado simptomai, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Kitas prašymas arba žingsnis – bendradarbiauti su visuomenės sveikatos specialistais, kurie, galbūt, padėtų ar tai išsiaiškinti, ar informuoti kontaktą turėjusius asmenis. Vienas iš tų prevencijos būdų ir yra, kad jie taip pat gali pasiskiepyti.
Medikai ramina, sako, kad Lietuva yra ES šalis, mūsų medicina visai kitame lygyje ir suteikiama pagalba yra žymiai kokybiškesnė. Jūsų nuomone, suvaldant tokį virusą, tikriausiai galima sakyti, kad Lietuvoje tokios paslaugos bus žymiai kokybiškesnės ir protrūkius pavyktų suvaldyti.
S. Čiaplinskas: Be abejo, taip. <...> Labai svarbu – užgniaužti šitą infekcijos židinį ten, kur jis kyla, kad jis neplistų toliau, kad neužsidegtų, pirmiausia, aplinkiniai regionai toje pačioje Afrikoje, o tai jau vyksta, jau virusas plinta į gretimas Kongo valstybes. Tai užtat būtų labai gerai, kad būtų kuo daugiau pagalbos Afrikai įvairiais aspektais, ir ypač suteikiant skiepus nuo raupų, tam, kad vis tik tas virusas neišplistų toliau.
Kokie yra beždžionių raupų simptomai?
K. Rudaitis: Simptomai, turbūt, iš pradžių būna tokie nespecifiniai – iš pradžių karščiavimas. Kai mes kalbame apie karščiavimą, mes turime eilę ligų, kurios prasideda karščiavimu. Raumenų skausmas, sritinių limfmazgių padidėjimas, kaulų skausmas – tai tokie nespecifiniai dalykai.
Galbūt, būdingas simptomas tai yra specifinis bėrimas su puslytėmis. Puslytės su skysčiu tai yra raupų, galbūt, požymis, kuris atsiranda jau po karščiavimo epizodo. Būtent pajutus tuos pirmuosius simptomus, reikėtų nelaukti ir kreiptis į infekcinių ligų specialistus. Įvertinus, vėlgi, buvusią riziką, keliones, kitus faktus, galima įtarti, kad tai yra beždžionių raupai.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.