Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Uoliai rankas plauna ir dar ir dezinfekuoja devynmetis Erikas, priešpiet užsukęs į Vilniaus rajono polikliniką. Taip elgiasi ir kaskart iš masinio susibūrimo vietų grįžęs namo. Pasak jo, asmeninė higiena labai svarbi.
„Nes mikrobai bijo muilo, muilas labai kenkia mikrobams. Na, dingsta mikrobai“, – paaiškino devynmetis Erikas.
Susirgimų daugėja
Ir jau tada užsikrėsti noro, roto ar kitais virusais tikimybė gerokai mažesnė. Juolab, kaip sako berniuko mama, ankstyvoje vaikystėje jis yra sirgęs pavojingu virusu, tai dabar jau saugosi itin akylai.
„Buvo labai mažas, gal dvejų metukų, buvom patekę net į ligoninę, kad ten visus mikroelementus atstatytų ir sustabdytų. Tiesiog vemt gal nevėmė, bet labai viduriavo“, – pasakojo mama Neringa.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai tik paantrina, jeigu visi taip laikytųsi higienos, kaip Erikas, netektų fiksuoti sergamumo infekcinėmis ligomis augimo. O dabar tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais it ant mielių ėmė augti sergamumas virusinėmis žarnyno infekcinėmis ligomis.
Pastarųjų metų žiemos mėnesiais noravirusinės infekcijos atvejų užfiksuota daugiau nei 200 per mėnesį, vasarą – 40 per mėnesį. Daugiau ir rotavirusinės infekcijos atvejų – užpernai gruodį buvo kiek daugiau nei pusšimtis, pernai gruodį jau beveik 100.
„Infekcijos šaltinis yra žmogus. Jeigu žmogus yra viruso nešiotojas, klinikos jis gal ir neturi ypatingai kažkokios, arba ligonis, su išmatomis tas virusas išsiskiria. Ir jeigu mes nenusiplauname rankų, jis patenka ant aplinkos. Nuo nešvarių rankų jis gali patekti į vandenį, gali patekti į maistą“, – paaiškino Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Aušra Bartulienė.
Itin svarbi higiena
Ir nuo užterštos aplinkos užsikrečia ir žmogus – per burną virusas patenką į virškinamąjį traktą. Jeigu susirgimo forma lengva, pacientas dar spėja pakliūti į polikliniką.
„Mažiau viduriuoja, mažiau vemia, mažiau karščiuoja, ir visi tie simptomai, kai jie yra visi vienoje vietoje, tai būklė yra pakankamai sudėtinga“, – tikino Vilniaus rajono poliklinikos šeimos gydytoja Asta Martinkėnienė.
Sunkiau sergantys iš karto pakliūva į ligoninę. Ypač šios infekcijos ant menčių guldo ikimokyklinukus.
„Maži vaikai labai jautrūs dehidratacijai. Tai yra skysčių netekimui. Vaikas vemia, viduriuoja, kartais gali būti, kad ir 20 kartų per dieną. Prakaituoja smarkiai, nes pakyla temperatūra“, – teigė A. Bartulienė.
O ji gali pakilti net iki 43 laipsnių. Išeitis, kaip sako specialistai, viena – kūdikius skiepyti ir itin uoliai laikytis higienos. Tad vienintelis išsigelbėjimas nuo plintančių virusų – plauti rankas, vėdinti patalpas, ir žinoma uoliai laikytis ir namų higienos, valyti ir dezinfekuoti vonios kambarį.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
