Viename populiariausių vadovėlių „V dobryj put!“, kuris skirtas mokyklose mokyti vaikus rusų kalbos, galima surasti daugybę Rusijos propaganda persmelktos propagandinės informacijos.
Štai 10-okams pritaikytame vadovėlyje galima surasti tokių raginimų: kaip gauti vizą, kokie yra turizmo agentūrų pavadinimai, ką reikia aplankyti Kremliuje, aprašoma trijų dienų kelionė po Maskvą, teigiama, kad būtinai reikia aplankyti kai kurias parduotves.
Negana to, vadovėlyje yra ir atskira citata, kurioje sakoma: „Neturime jokio pagrindo blogai galvoti apie Rusiją. Rusija turi nuostabią kultūrą ir žmones ir tuo turėtų didžiuotis“. Taip pat „V dobryj put!“ vadovėlyje siūloma žiūrėti rusiškas laidas, kurios taip pat yra pagrįsto Kremliaus propaganda.
„Šiose vadovėliuose yra vietos, kurios šlovina Rusiją. Šiame brutalaus karo kontekste ir apskritai jos yra visiškai nepriimtinos. Tokių vietų [vadovėlyje] buvo nemažai, tai jis išimtas iš leidybos“, – ketvirtadienį žurnalistams tvirtino ministrė.
Siekiant užtikrinti, kad mokyklas pasiektų tik tinkamo turinio priemonės ministrė su leidyklų atstovais susitiko aptarti rusų kalbos vadovėlių klausimą.
„Sutarėme, kad leidėjai per dvi savaites peržiūrės visus savo leidžiamus vadovėlius. [Leidėjai] peržiūrės, kad nebūtų tokių situacijų, kokias mes turime su rusų kalbos vadovėliu. Rusų kalbos vadovėlis yra išimtas iš apyvartos ir iš visų sistemų“, –pridūrė J. Šiugždinienė.
Jos teigimu, ministerija mokykloms jau išsiuntė laiškus, nurodančius, kad šiuo rusų kalbos vadovėliu, skleidžiančiu Kremliaus propagandą, jos naudotis nebegali. Anot jos, Nacionalinė švietimo agentūra savo ruožtu atliks „visų rusų kalbos vadovėlių vertinimą“. Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra 21 skirtingas rusų kalbos vadovėlis, skirtas tiek besimokantiems gimtosios, tiek antrosios kalbos.
„Tikiu, kad situacija, kokią mes turėjome šiomis dienomis niekada nepasikartos“, – vylėsi J. Šiugždinienė.
Ji nurodė, kad „Šviesa“ grąžins mokyklos lėšas už įsigytus vadovėlius.
„Jie tą patvirtino, kad už šiais metais įsigytus vadovėlius grąžins pinigus“, – sakė J. Šiugždinienė.
Šviesos“ leidykla vėliau informavo, kad savo iniciatyva peržiūrėjo ir revizavo visus leidžiamus vadovėlius, o leidyklos viduje pradėjo „savarankiškai taikyti griežtą turinio galiojimo kontrolę“.
Kaip teigė leidyklos vadovė Milda Juonė, leidykla nebekuria ir nebekurs rusų kalbos mokymui skirtų priemonių, ir skirs daugiau dėmesio, „kad pasikeitusi geopolitinė situacija būtų labai objektyviai integruota į naujos kartos vadovėlius“.
„Esama situacija indikuoja, koks jautrus klausimas yra mokomasis turinys, nes pasaulis keičiasi tikrai greičiau nei bendrojo ugdymo programos. Ir dar kartą atkreipiame dėmesį – mokyklose yra nemažai seno turinio. Nors oficialiai tai buvo galiojantis ir programas atitinkantis vadovėlis, dėl kurio iš mokyklų nesulaukta jokių pastebėjimų, proaktyviai patys prašėme išimti jį iš galiojančių vadovėlių duomenų bazės“, – pranešime sakė M. Juonė.
Ministrė nurodė, kad prieš pranešimus žiniasklaidoje nusiskundimų apie rusų kalbos vadovėlius nebuvo sulaukta.
Anot ministrės, minėtą vadovėlį naudojo tik nedidelė dalis mokyklų. Mokykloms ji rekomenduoja rinktis kitas priemones, o kol lauks grąžinamų pinigų ir įsigys naujas priemones, J. Šiugždinienė sako, kad mokytojai galėtų naudotis ir kitais prieinamais šaltiniais.
Ji taip pat tvirtino, kad rusų kalbą, kaip antrąją, renkasi vis mažiau moksleivių, matomos tendencijos, jog auga besirenkančių prancūzų, vokiečių kalbas. Planuojamos ir įvairios skaitmeninės priemonės, skirtos nuotoliniam ir hibridiniam kalbų mokymuisi.
Atsakomybė – leidėjui
Susitikime dalyvavęs leidyklos „Baltos lankos“ vadovas Saulius Žukas tvirtino, kad daugelis leidyklų savo vadovėlių turinį yra peržiūrėjusios, tad įvertinti jį per artimiausias dvi savaites nekils problemų. Anot jo, visą atsakomybę, įskaitant ir finansinę, už vadovėlių turinį prisiima leidykla, samdanti ir nepriklausomus recenzentus.
Jo nuomone, situacija dėl iš mokymo programos išimto vadovėlio susiklostė ir dėl pačių mokyklų kritiško požiūrio stokos.
„Šį dalyką vertinu labai rimtai. Man tai rodo ir kitas bėdas, nors dabar viskas nukreipta į „Šviesą“ (...). Nebuvo tos kritinės minties, sklindančios iš mokyklų. Ką sako ministerija – mokytojai gali ir nesinaudoti vadovėliais, patys susirinkti medžiagą. O kas ją kontroliuoja?“, – svarstė jis.
„Šiuo atveju, jei rusiškose mokyklose nėra kritiškumo, kad tai būtų pastebėta 2014-2015 metais, tad kontekstas, į kurį patenka vadovėliai, kelia problemų“, – kalbėjo leidyklos vadovas.
Jis ragino ministerija pagalvoti, kuo užpildyti spragą, kad mokytojai nesiimtų ieškoti šaltinių internete, nes kiltų pavojus, jog bus naudojamas „indoktrinuotas turinys“.
S. Žukas sako, kad, pavyzdžiui, lenkiškuose vadovėliuose taip pat „turime įtampos zonų“ dėl skirtingo istorijos traktavimo, tačiau šias problemas iš esmės sprendė Lietuvos ir Lenkijos bendra ekspertų taryba.
Anot S. Žuko, lenkų, rusų kalbų ir kitų mažatiražių vadovėlių leidyba leidykloms nėra finansiškai patraukli, tad turėtų būti dotuojama ministerijos.
Rusų antrąja užsienio kalbą yra pasirinkę daugiau nei 110 tūkst. arba 75 proc. 6–12 klasių moksleivių.
Rusų kalbos vadovėlių leidėjai teigia, kad prasidėjus karui sustabdė prekybą jais.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sakė, kad ministerija nemato galimybės skubiai pakeisti mokymo priemonių. Tačiau mokytojams radus vadovėlyje temas, neatitinkančias dabartinės realybės, rekomenduojama aptarti su moksleiviais informacijos teikimą žiniasklaidoje ir kritišką jos vertinimą.
Rusų antrąja užsienio kalbą yra pasirinkę daugiau nei 110 tūkst. arba 75 proc. 6–12 klasių moksleivių.
Siūlo „išjungti“ rusų kalbos mokymąsi penkeriems metams
Apie šią situaciją laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kalbėjome su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei apžvalgininku Rimvydu Valatka.
Laidą žiūrėkite:
Ministrė J. Šiugždinienė tvirtino, kad šie vadovėliai jau yra išimti iš prekybos, tačiau rinkoje šios knygos vis dar egzistuoja.
Tačiau R. Valatka neslepia nusivylimo esama situacija ir svarsto, kad jei Rusijoje pasirodytų panašus užsienio kalbos vadovėlis, žmonės būtų uždaryti į kalėjimą.
„Aštuoneri metai vyksta karas, šlykščiausias karas Europoje, Putino karas prieš Ukrainą, o čia [vadovėlyje] liepia didžiuotis Rusija.
Aš pasakysiu taip: Rusijoje už tokį užsienio kalbos vadovėlį turbūt pasodintų 10 metų, o pas mus šito vadovėlio autoriai turbūt dar gavo kokią nors premiją, pagyrimą ir visems buvo gerai, ir tebėra gerai.
<...> Jeigu aš ateičiau į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, pirmiausiai susikraučiau, užsidaryčiau trims dienoms, susidėčiau visus vadovėlius, apžiūrėčiau ūkį, ką mes darome su savo vaikais“, – kalbėjo R. Valatka.
Tiesa, J. Šiugždinienė tvirtina, kad jau yra priimti atskiri sprendimai, kad tokių situacijų daugiau nebūtų.
„Mes šiuo metu keičiame tą sistemą, kaip vertinsime vadovėlius. Kaip ir sakiau, pas mus susiklostė tokia situacija, kad vadovėliai yra peleisti į rinką, yra tam tikras priežiūros mechanizmas, šiuo metu mes jį stiripiname, peržiūrėsime vadovėlius, prašome leidyklų, kad ir jie papildomai sutelktų pajėgas, nes knygų yra daug, ne viena“ , – teigė ministrė.
„Penkeriems metams išjungti rusų kalbą iš pasirinkimo“
Apžvalgininkas R. Valatka sako, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugybė skirtingų institucijų, tačiau nė viena jų neatlieka darbo tinkamai tam, kad galėtų įvertinti švietimo aspektus.
„Mes turime gyvą galybę visokių kultūros tarybų, komisijų, kurios taško valstybės biudžeto pinigus į kairę ir į dešinę, bet neturime nė vienos tokios komisijos, į kurią žmonės ir patys ateitų, dirbtų už dyką, pavyzdžiui, istorikai, buvę politikai, politologai, rašytojai galėtų vertinti visus humanitarinius vadovėlius“, – svarstė A. Valatka.
Visgi J. Šiugždinienė pastebi, kad tokioje situacijoje nevertėtų užmiršti kritinio mąstymo, kadangi nėra konkrečių saugiklių, kad panašių situacijų nenutiks ateityje.
„Man atrodo, kad mes praleidžiame vieną esminių dalykų – kritinę mintį, mąstymą. Taip, kaip mąsto mokytojas ir ką galvoja visuomenė. Dabar labai stebimės ir vartome šiuos puslapius, <...> tas pats gali pasitaikyti ir toliau“ – teigė ji.
Savo ruožtu A. Valatka tvirtina, kad rusų kalbos poreikis šiais laikais yra lygus nuliui, todėl siūloma apsvarstyti, ar nevertėtų mokyklose riboti galimybę pasirinkti mokytis rusų kalbą.
„Rusų kalbos poreikis rinkoje yra zero. Ir ateityje dar bus didesnis.
<...> Kadangi per 6 karo mėnesius niekas Seime, nei Vyriausybėje apie tai net nepagalvojo, o jau yra 32 metai, kai mes turėjome pagalvoti, iš principo, tai turėtų būti valstybės, rinkos planas, apie tai, ko mums reikia. Aš siūliau penkeriems metams išjungti rusų kalbą iš pasirinkimo“, – teigė A. Valatka.
Švietimo ministrė tikina, kad toks siūlymas vargu, ar šiuo metu yra įgyvendinamas, be to, paaiškino, kodėl net 75 proc. mokinių renkasi mokytis rusų kalbos.
“[Yra] įvairios priežastys, ne šių ir ne praeitų metų problema. Yra daug dalykų, kad mokiniai jau pasirinkę tas kalbas. Tu nepakeisi to dalyko per vieną dieną. Žinoma, yra ir mokytojų trukumas.
<...> Kalbos pasirinkimas turi būti asmens ir jo šeimos sprendimas. Ir tikrai, aš manau, kad ta situacija, kai mes turime 75 proc. besimokančių antrąją kalbą, yra totaliai bloga. Bet mes tikrai negalime paimti ir išjungti arba pasakyti vaikui, kad dabar jūs mokysitė kažkurios kitos kalbos“, – svarstė J. Šiugždinienė.
