Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Santaros klinikos karo atveju taptų turbūt svarbiausia ligonine gelbstint sunkiausiai sužalotus ligonius. Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios ji dalyvavo pratybose, vyko medikų mokymai, planavimai, kaip viskas vyktų karui prasidėjus, pačiai ligoninei dar yra ką nuveikti.
„Jeigu mes norime, kad ligoninės langai neišlakstytų, net esant visai nedideliam sprogimui, tai turim tam pasiruošti“, – pabrėžė Pasiruošimo ekstremaliai situacijai tarnybos vadovas Andrius Klimašauskas.
Pasiruošta ne iki galo
Ir langai turbūt menkiausia problema. Ligoninė turi rūsius, bet ir ten ilgai gydyti ligonių negalėtų.
„Negalim pasakyti, kad mūsų požeminė ligoninė pasiruošus, mes turim ten elektrą, mes galim turėti šviesą. Tam, kad bent tris paras efektyviai veiktų ligoninė, reikia mažiausiai 50 tonų dyzelino“, – tęsė A. Klimašauskas.
Yra ir slėptuvė.
„Ji paruošta, bet joje nėra medicininių dujų, yra elektra“, – dėstė Pasiruošimo ekstremaliai situacijai tarnybos vadovas.
Šiuo metu ligoninė turi 80 reanimacijos lovų, iš viso gydo apie 2 tūkst. pacientų. Prasidėjus karui, prognozuojama, kad pusė jų išvyktų.
„Kalbant apie sunkias traumas, ligoninė būtų pajėgi 300 pacientų teikti pagalbą, šiuo metu pagrindinis pastatas yra apie 800–900 vietų“, – tikino A. Klimašauskas.
Pagalbos prireikus staiga nežinia kaip pavyktų prisikviesti papildomų medikų.
„Bus šeštadienis, sekmadienis, išeiginės, kai tikrai reikia sistemos, kaip gydytojai, kurie dirba ligoninėj, tą informaciją gautų“, – pabrėžė Pasiruošimo ekstremaliai situacijai tarnybos vadovas.
Trūksta pasiskirstymo
Apie pasiruošimo karui spragas prabilo ir Klaipėdos medikai. Nors priedanga ligoniams nuo antskrydžių galėtų tapti 15 tūkst. kv. m. rūsiai, tačiau jie neįrengti, reikia elektros generatorių, nepriklausomų vandens gręžinių.
„Dabartiniai rūsiai nėra pritaikyti veikti šiek tiek ilgesnį laiką, mes kalbam apie deguonį, apie ventiliaciją papildomą, apie galimybę naudoti šitą rūsį kaip priedangą“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto ligoninės direktorius infrastruktūrai Saulius Budinas.
Ligoninei pritaikyti karui reikia bent 5 mln. eurų.
„100 proc. nėra pasiruošusios net ir Kauno klinikos. Medikamentų rezervai ir medicininės priemonės šiandien yra maždaug 70 proc. sukomplektuota“, – beveik prieš porą metų komentavo buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Atėjo naujoji sveikatos apsaugos ministrė ir, anot jos, medicinos sistema iki šiol nepasiruošusi karui.
„Bent jau iš to, ką pamatėme per paskutinius savo ir pirmuosius darbo mėnesius, kad, iš tiesų, reikia pasitempti ir pirmiausia pasiruošti sistemiškai žiūrint ir vertinant sveikatos sistemą kaip bendrą ekstremalios sveikatos situacijos, visų reagavimo pajėgų dalį“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Anot ministrės, bėdų yra su ligoninių infrastruktūros paruošimu, medikų mokymais ir nuostatomis, kad sveikatos priežiūros sistema turi būti gynybos dalis. Medikų sąjūdis džiaugiasi – pagaliau valdžia pravėrė akis. Jei ligoninių medikai dar ruošiasi karui, poliklinikų ir privatūs – palikti už borto.
„Ko dar norėtumėm, kad medikų bendruomenėje specializacijos būtų aiškiai paskirstytos, kas kokias funkcijas atlieka“, – pabrėžė Medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Pirmieji pasitarimai ministerijų lygiu, kaip medicinos sistemą parengti karui, bus dar šią savaitę.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
