Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
„Užsakymų kiekis šiuo metu yra gerokai pamažėjęs, kaip ir daugumai. Ypatingai į Švediją, kur visa pramonė realiai yra stojanti. Iššūkių paskutiniu metu tikrai yra“, – sako įmonės „Metmega“ direktorius Audrius Pažūsis.
Dėl užsakymų trūkumo verslas lėtina apsukas, mažina gamybą.
„Tendencija, kad greitai rinka neatsigaus. Priežastys kaip ir aiškios, kaip ir nelabai. Pagrinde bankų palūkanos ir šita situacija su karais“, – teigia A. Pažūsis.
Prognozės pablogėjo
Apie sąstingyje esančią Lietuvos ekonomiką kalba ir Lietuvos bankas, kuris pablogino 2024-ųjų metų makroekonomines prognozes. Esą Bendrasis vidaus produktas, kuris parodo, kiek šalyje buvo pagaminta prekių ir suteikta paslaugų, turėtų augti lėčiau nei manyta gruodį.
Prognozes prastina ir dalis komercinių bankų. „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad šiemet BVP augimas neturėtų viršyti 2 procentų.
„Euro zonos augimas ekonomikos matome yra ženkliai lėtesnis nei buvo tikimasi. Vokietija vėl tapo Europos ligoniu, nes susiduria su dideliais iššūkiais. Turėjo per didelę energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Vis dar gyvena didžiule energetinių kainų šuolio, pasekmes srebia. Lėtas atsigavimas euro zonos automatiškai lėtina mūsų atsigavimą“, – pasakoja „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Situaciją komentuoja ir „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas:
„Reikalai pramonėje nebeblogėja, čia reiktų tą pripažinti, bent žiūrint į pastaruosius keletą mėnesių, bet sakyti, kad yra irgi stipresnis augimas, to nėra. Suprantam, kad eksporto rinkose situacija yra vangi. Yra stagnacija“, – teigia T. Povilauskas.
Būsto palūkanos nemažės
Ekonomistai taip pat turi blogų žinių laukiantiems, kada pradės mažėti įmokos už būsto paskolas. Esą Europos centrinis bankas nuomonės nekeičia: neskuba mažinti palūkanų normų. Gyventojams gali net tekti palaukti vasaros pabaigos ar rudens pradžios.
„Kritimo buvo tikimasi jau šių metų balandžio mėnesį, gegužės mėnesį. Šitie lūkesčiai tolsta, dabar netgi tikimasi, kad galbūt tik rugpjūčio mėnesį bus pirmas mažinimas, nes nebe tiek žiūri į infliacijos rodiklius, kurie sumažėję, bet labiau žiūri į darbo užmokesčio augimą, vis dar spartų, ir sako, kad per anksti“, – tikina ekonomistas Ž. Mauricas.
„Mes galvojam, kad vis dar realu sulaukti, kad pirmas sumažinimas ECB palūkanų normų bus birželį“, – sako ekonomistas T. Povilauskas.
Gyventojai turi nusiteikti, kad palūkanų mažėjimas per mažesnes paskolų įmokas pasijaus labai vėlai.
„Bet kokiu atveju ir birželio mėnesį sumažinus palūkanas, efektą mes pajaustume tik po gero pusmečio. Metų pabaigoje, kitų metų pradžioje. Dėl to, kad paskolos yra peržiūrimos 2 kartus per metus“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Ekonomistai vertina skirtingai
Palūkanos svarbios ir daliai Lietuvos verslo sektorių.
„Kas labiausiai kenčia ir kas labiausiai nori mažesnių palūkanų, tai nekilnojamo turto rinka ir statybų sektorius. Šie metai yra ir, panašu, kad bus pakankamai prasti“, – kalba T. Povilauskas.
Ekonomistai taip pat skirtingai vertina, kokį poveikį šalies ekonomikai kitąmet gali turėti dėl augančių gynybos išlaidų planuojamas mokesčių didinimas Lietuvoje.
„Mūsų situacija atrodys kiek panaši į šių metų Estijos situaciją, kuomet Estija turi žymiai didesnę infliaciją ir mažesnį ekonomikos augimą. Mes kitais metais turėsime didesnę infliaciją, kurią sąlygos mokesčių pakėlimas ir ne tokį spartų ekonomikos augimą, kokio buvo tikėtasi“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Žygimantas Mauricas mano, kad 2025-aisiais ekonomikos augimas, dėl planų didinti mokesčius, nesieks dviejų procentų, tačiau Lietuvos bankas šią savaitę pateikė kur kas optimistiškesnę BVP augimo prognozę. Pasak ekonomisto Tado Povilausko, nauji mokesčiai neturėtų smarkiai sujaukti ekonominės situacijos Lietuvoje.
„Padidinti PVM tarifą vienu procentiniu punktu tai nėra kažkas labai rimto. Ar padidinti pelno mokestį vienu, dviem, trimprocentiniais punktais. Nėra kažkas, kas sugriautų labai stipriai“, – tikina „SEB“ ekonomistas T. Povilauskas.
Tiesa, šiuo metu Lietuva tarp Baltijos valstybių atrodo geriausiai. Pagal „Luminor“ prognozes, Latvijos bendrasis vidaus produktas šiemet turėtų augti lėčiau nei Lietuvoje, kiek daugiau nei procentu per metus, o Estijos ūkis turėtų susitraukti dar vienu procentu.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
