„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Seimo narys Karolis Neimantas teigė, kad baudos nebuvo didinamos nuo 2008 metų.
O jei baudos būtų padidintos 50 proc., parlamentaro, įsitikinimu, vairuotojai pradėtų laikytis KET reikalavimų, padaugėtų ne tik surenkamų pajamų į biudžetą , bet ir esą mažėtų žūčių keliuose.
Pastebi problemas, todėl siūlo pakeitimus
Projekto iniciatorius K. Neimantas taip pat pripažįsta, kad Lietuvoje problemų yra ne viena, o jis visuomet buvo baudų sistemos šalininkas.
„Kiekvienais metais eskaluojama tema apie nelaimingus atsitikimus ir žūtis keliuose, kur mes niekaip nepasiekėme ES vidurkio ir kaip tik esame gerokai aukščiau jo.
<...> Pavyzdžiui, viršijus greitį 20–30 km/val. ir jeigu tu nesi baustas, sumoki dvidešimt kelis eurus. Tai kas mus stabdo neviršyti to greičio gyvenvietėje?“ – svarstė Seimo narys.
K. Neimantas taip pat pateikia savo argumentus, kodėl jis nusprendė pasiūlyti didinti baudas už KET pažeidimus 50 proc.
„50 proc. didėja minimali skiriama bauda ir maksimali skiriama bauda. <...> Šitos baudos nėra peržiūrėtos nuo 2008 m. Tai mes jau turime 16–17 metų. Konvertuojantis eurui, jos iš esmės nebuvo peržiūrimos.
Ir mūsų, kaip gyventojų pajamos, vidutinis atlyginimas, minimalus atlyginimas, vidutinė ir minimali pensija, nes mes turime vairuotojų ir pensininkų, tai keitėsi nuo 3 iki 3,5 karto. Tai reiškia, kad mūsų pajamos didėjo per paskutinius 11 metų.
Bet sankcijos už pažeidimus nedidėjo. Ir mums, iš tikrųjų, pagal pinigų nuvertėjimą, monetarinę politiką šitos baudos tapo visiškai nebeįdomios. Ir neskauda“, – kalbėjo Seimo narys.
K. Neimantas: pažymėjimai turėtų būti išduodami ne bet kam
Seimo narys svarsto, kad vairuotojo pažymėjimai turėtų būti išduodami ne bet kam.
„Vairuotojų pažymėjimai turėtų būti ne bet kam išduodami. O tie kurie, kurie važinėja be pažymėjimų, taip pat būtų baudžiami 50 proc. didesne bauda“, – kalbėjo jis.
Politikas taip pat pasidalijo Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kurie rodo, kad per 2024 m. buvo surinkta kiek daugiau negu 47 mln. eurų pajamų iš KET pažeidimų, kurių dydžius dabar buvo užsibrėžta koreguoti.
„Mūsų skaičiavimais, tai papildys biudžetą priėmus [pakeitimus] apie 25 mln. eurų.
Kur mes tuos 25 mln. eurų padėsime, tai aš jau palieku Vyriausybei spręsti – ar kelių infrastruktūrai, ar mūsų pareigūnų gerovės skatinimui, nes mes irgi turime problemų su žmogiškaisiais ištekliais. <...> Taip pat tie pinigai gali būti skiriami ir į mūsų krašto gynybai“, – siūlė jis.
Daugiausiai nusižengimų, pasak politiko, Lietuvoje padaro asmenys, priklausantys 25–39 metų amžiaus grupei.
„Vadinasi, tai yra sąmoningi žmonės, priimantys sąmoningus sprendimus ir žinantys, kodėl ir dėl ko tai daro. Jie rizikuoja ne tik savo sveikata, gyvybe, bet ir aplinkinių dalyvių, tam tikra savo šeimos ne tik reputacija, bet ir gerove“, – pastebėjo jis.
K. Neimantas sako, kad net ir tada, kai nebuvo keičiami baudų dydžiai už padarytus KET pažeidimus, prieš 5 metus į valstybės biudžetą buvo surinkta 29 mln. eurų, o pernai – 47 mln. eurų.
„Pažeidimų kiekis išaugo dvigubai, jeigu mes taip labai grubiai vertinsime. Nes surenkama 50 proc. to, kas buvo surenkama prieš 5 metus. Vadinasi, žmonės neturi atsakomybės jausmo ir lengva ranka arba viršija greitį, arba daro kitus nusižengimus“, – pridūrė jis.
Valstybė pati sumoka, kad pažeidėjas būtų nubaustas?
Tuo metu Viešosios policijos biuro viršininkas Vytautas Grašys antrina, kad baudų dydžiai iš tiesų turėtų būti peržiūrimi.
Pasak jo, nėra normalu, kad tais atvejais, kai už KET pažeidimą eismo dalyviams būna paskiriama 6 eurų bauda, o valstybei tokios baudos išieškojimas kainuoja 8 eurus.
„Tai netgi valstybė pati susimoka, kad asmuo būtų nubaustas. Tikrai yra neadekvatu.
Sakėme, kad taip neturėtų būti. Ne du kavos puodeliai, o tikrai kažkokia ženkli pinigų suma, kuri įtikintų pirmiausiai asmenį nedaryti KET pažeidimų, o paskatintų jų laikytis“, – kalbėjo V. Grašys.
Visgi policijos atstovas nesutinka, kad yra tokių asmenų, kurie vis tiek darys pažeidimus ir mokės baudas net ir tada, jei jos bus padidintos.
Nesumokėję baudų negalės pirkti būsto, automobilio
V. Grašys taip pat siūlo taikyti tam tikras pasekmes ir už tai, jei pažeidėjai nesiruošia sumokėti baudų. Jo teigimu, tokiems asmenims galėtų būti draudžiama įsigyti nekilnojamąjį turtą arba, pavyzdžiui, įregistruoti transporto priemones.
Policijos atstovo teigimu, jei pernai metais paskirtų baudų už KET pažeidimus suma siekė 39 mln. eurų, išieškota buvo tik 24 mln. eurų.
„Tai rodo, kad ir nors ne pačios didžiausios baudos, bet jų žmonės nemoka ir toliau sėkmingai dalyvauja eisme, naudojasi valstybės paslaugomis, ko, mūsų manymu, kai teikėme iniciatyva, neturėtų būti.
Turbūt svarbiausias dalykas yra ne tai, koks yra baudos dydis, bet atsakomybės neišvengiamumas. Tai policija tikrai deda visas pastangas, kad visi asmenys, padarę KET pažeidimus, sulauktų vienokios ar kitokios atsakomybės“, – kalbėjo V. Grašys.
Visą laidos įrašą galima išgirsti „Žinių radijo“ laidoje:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
