Mėsos gaminiai supakuoti į 140 g pakuotes, juose rasta patogeninių mikroorganizmų – L. monocytogenes.
Nesaugių gaminių partijos numeris yra 241013002, o nurodytas jų galiojimo laikas – gruodžio pradžia.
Šia mėsa buvo prekiaujama „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Šilas“ ir kitose parduotuvėse.
„Nustačius nesaugų produktą, įmonė pagal savo savikontrolės sistemos procedūrą turi susigrąžinti jį iš rinkos ir saugiai sunaikinti“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare nurodo VMVT.
Anot jos specialistų, gavus informaciją apie nesaugų produktą, atliekamas tyrimas, vertinami dokumentai, vykdomas visas produkto atsekamumas (nuo gamybos iki išplatinimo).
Surinkus informaciją, ūkio subjektui duodami nurodymai: paskelbti informaciją, susigrąžinti produktą iš rinkos, sunaikinti ir pateikti informaciją VMVT.
Kai kuriais atvejais inspektoriai taip pat dalyvauja naikinimo procese. Surašomas maisto įstatymo pažeidimo protokolas.
Priklausomai nuo situacijos (jei produktas išplatintas ir kitose šalyse), paskelbtas RASFF (angl. Rapid Alert System for Food and Feed) pranešimas siunčiamas ir Europos Komisijai.
Papildyta spalio 25 d.
Pasirodžius šiai publikacijai „Biovela Group“ audito ir kokybės departamento vadovės Žaneta Gupta pateikė tokį komentarą:
„Siekdami užtikrinti aukščiausią produktų saugos lygį nuolat vykdome griežtus kokybės bei saugumo tyrimus savo įmonės laboratorijoje.
Todėl norime patikslinti, kad galimą mikrobiologinę taršą nustatėme patys, vykdydami prevencinę patikrą. Nelaukdami išsamesnių bei galutinių tyrimo rezultatų, nedelsiant inicijavome visos šių produktų partijos atšaukimą iš rinkos, spalio 18 d. apie tai informuodami tiek VMVT tarnybą, tiek prekybos centrus.
Sulaukę tikslesnių akredituotos išorės laboratorijos tyrimo rezultatų dabar galime patvirtinti, kad produktai buvo visiškai saugūs vartoti.
VMVT taip pat atliko gamybos patalpų patikrinimą ir jokių su mikrobiologine tarša susijusių pažeidimų nustatyta nebuvo. Norime akcentuoti, kad šiuo atveju ėmėmės neatidėliotinų veiksmų net ir esant menkiausiai rizikai, nes įmonė veikia vadovaudamasi aukščiausiais standartais ir visada rūpinasi savo vartotojų saugumu.“
Sukelia listeriozę
Listeria monocytoenes sukelia listeriozę – gyvūnų ir žmonių užkrečiamąją ligą, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Pastaraisiais metais ši infekcija pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių. Infekcija labiausiai pavojinga nėščioms moterims, naujagimiams ir suaugusiems asmenis su imunodeficitu.
Patekusios į žmogaus organizmą bakterijos gali pakenkti daugelį organų, todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs.
Liga gali pasireikšti karščiavimu, raumenų skausmais, angina, akių junginės uždegimo požymiais, limfmazgių uždegimu, kartais vėmimu ar viduriavimu.
Jei pakenkiama nervų sistema, liga pasireiškia stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu, net traukuliais.
Nėščioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau dažniausiai gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi.
Inkubacinis ligos periodas gali tęstis nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai apie 3 savaites. Užsikrėtusiems naujagimiams listeriozės požymiai pasireiškia po 3-5 dienų.
Sukėlėjas ir jo savybės
Listeria monocytogenes bakterijos yra gana atsparios išorinės aplinkos veiksniams.
Jos gali tarpti ir daugintis 4–6 laipsnių temparatūroje dirvožemyje, vandenyje, ant augalų, maiste, ilgai gali išgyventi 6–20 proc. druskos tirpale, piene, vandenyje.
Kaitinamos 62° C temperatūroje žūva per 35 minutes.
Veikiamos tiesioginių saulės spindulių žūva per 2–15 parų. Jas inaktyvuoja chloro turinčios dezinfekcinės medžiagos.
Infekcijos rezervuaras ir šaltinis
Listeriozės sukėlėjo rezervuras ir infekcijos šaltinis - laukiniai ir naminiai gyvūnai bei graužikai, todėl šios bakterijos plačiai paplitusios gamtoje. Su gyvūnų ekskrementais patekusios listerijos gali būti randamos dirvožemyje, vandenyje, ant žolės, mėšle, silose ir kt.
Plitimo būdai
Užsikrėtimas maistu yra pagrindinis listeriozės plitimo būdas. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūninis maistas, vartojamas be pakankamo šiluminio paruošimo.
Kadangi gyvūnai dažniausiai yra bakterijų nešiotojai, todėl tokių gyvūnų mėsa, pienas ir jų produktai gali būti infekcijos šaltiniu. Listerijomis maistas gali būti užterštas ir jį tvarkant.
Labai dažnai listerijomis gali būti užterštas nevirintas, nepasterizuotas pienas ir iš jo pagaminti produktai.
Užsikrėsti taip pat galima nuo žalių daržovių ir vandens. Į dirvožemį ir ant daržovių listerijos patenka tręšiant jas galvijų mėšlu. Aprašyti užsikrėtimo atvejai oro lašiniu būdu apdorojant gyvūnines žaliavas – vilną, šerius, plunksnas. Galimas užsikrėtimas ir per pažeistą rankų odą.
Naujagimiai listerioze gali užsikrėsti nėštumo metu per motinos placentą, taip pat gimdymo metu, oro lašiniu būdu ar per buitinį sąlytį.
