„Aš suprantu, kad socialdemokratai, tiek savo programoje rašę pažadą pažaboti kainas, tiek rinkimų kampanijos metu daug apie jį kalbėję, turi rodyti kažkokius veiksmus ta linkme. Tai taip ir traktuočiau, kad tarybos kūrimas yra mėginimas parodyti, kad kažką darome, kad pažabotume kainas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Vyriausybė įgaliojo Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) iki mėnesio pabaigos suformuoti Maisto tarybą, kuri stebėtų produktų kainas, Seime valdantieji registravo siūlymą dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo būtiniausiems maisto produktams.
„Man atrodytų, kad monitorinimas kainų vyksta pakankamai aktyviai ir efektyviai ir dabar – iš tiesų yra tam įrankių, yra jau nusistovėjusių mechanizmų, kurie kaians stebi ir duomenų tikrai pakanka“, – argumentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė pridūrė esanti skeptiška, ar tarybos veikla bus efektyvi, o ji pati netaps dar viena biurokratine institucija.
„Prie ko tai prives, ar tai taps kažkokiais kitais sprendimais, labai sunku dabar pasakyti. Akivaizdu, kad 2025-uosius metus socialdemokratai, matyt, ir valdančioji koalicija yra paskyrę tokiam lėtam procesų stebėjimui – po to gal pasakys, kad tiesiog jau trūksta laiko kažką spręsti“, – dėstė liberalė.
Kaip jau skelbta, naujai įsteigta Maisto taryba atliktų kainų stebėseną ir fiksuotų nepagrįstą jų augimą. Į tarybą ketinama kviesti prekybininkus, perdirbėjus, ūkininkų organizacijų atstovus, mokslininkus.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas yra sakęs, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.
Tuo metu parlamentarė Modesta Petrauskaitė, dar pernai registravusi siūlymą iki 9 proc. sumažinti PVM tarifą ir būtiniausiems maisto produktams, ir maitinimo bei gėrimų teikimo paslaugoms, teigė, jog toks sprendimas galėtų sumažinti pagrindinių maisto produktų kainas 5–8 proc.
