Kiaulienos ir paukštienos augintojai ragina dažniau rinktis vietinę produkciją. Anot jų, lietuvių taip mėgstama lenkiška mėsa yra prastesnės kokybės.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius apžvelgdamas lietuvių mėsos vartojimo įpročius, skaičiavo, kad mažiausiai lietuviai užsiaugina kiaulienos.
„Daugiau nei pusę reikiamos kiaulienos tenka atsivežti iš užsienio.
Kiauliena Lietuvoje populiariausia, jos lietuviai suvalgo daugiausiai. Tačiau sąlygų auginti kiaules Lietuvoje – nėra. Vietinės, kaimų bendruomenės priešinasi, nenori, kad jų vietovėse būtų statomos fermos, auginamos kiaulės. Ypač gyventojai skundžiasi nemaloniais ūkių kvapais“, – pasakojo mėsos perdirbėjų atstovas.
Daugiau nei pusę kiaulienos tenka atsivežti
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas irgi skaičiavo, kad šiuo metu šalies ūkininkai užaugina apie 47 proc. suvartojamos kiaulienos.
„Likusią dalį atsivežame iš kitų šalių“, – sakė kiaulių augintojų atstovas.
Jis pastebėjo, kad kiekvienais metais Lietuvoje kiaulienos užauginama vis mažiau.
„Pavyzdžiui, prieš įstojant į Europos Sąjungą (ES) kiaulienos pagamindavome apie 70 proc. Įstojus į ES Lietuvos ūkiai nesugebėjo užauginti kiaulienos ES rinkos sąlygomis. Todėl daug ūkininkų atsisakė kiaulių auginimo. Tuo metu į rinką investavo danų kiaulių augintojai. Tačiau jie sulaukė masiško gyventojų, žaliųjų organizacijų pasipriešinimo.
Žmonės ėmė varyti danus kiaulių augintojus lauk. Galiausiai nepatenkinti gyventojai išvarė ne tik danus, bet ir lietuvius“, – komentavo A. Baravykas.
Pasak jo, ir šiuo metu kiaulių augintojai sulaukia gyventojų skundų.
„Pavyzdžiui, buvo gauta 200 skundų dėl nemalonaus kvapo. Tačiau tik 15 jų pasitvirtino ir buvo nustatyti pažeidimai. Bet kuo žmonės daugiau skundžiasi, tuo labiau griežtėja reikalavimai kiaulių augintojams.
O naujų fermų niekas nestato, nes kiaules auginti nelengva, reikia išmanyti šią ūkininkavimo rūšį. Atrodo, kad vieną kiaulę užauginti paprasta, tačiau didelį ūkį vystyti ir valdyti nelengva“, – pastebėjo kiaulių augintojų atstovas.
Kiaulienos kaina ir kokybė
E. Mackevičius antrino, kad netgi Lietuvos įstatyminė bazė esą nepalanki kiaulininkystės ūkiams.
„Aplinkosauginis aspektas iškeliamas aukščiau maisto gamybos. Todėl ir susiduriame su kiaulienos trūkumu.
Covid-19 pandemijos metu netgi susidūrėme su žaliavos trūkumu. Tokiais atvejais žaliava gali tiek pabrangti, kad taps sunkiai įkandama“, – komentavo E. Mackevičius.
Anot jo, lietuviai kiaulieną atsiveža iš įvairių Europos šalių – Vokietijos, Danijos, Lenkijos.
„Perdirbėjai atsižvelgia tiek į kainą, tiek į kokybę. Esame pastebėję, kad Lenkijos kiauliena turi daugiau vandens. Todėl ne visada ją apsimoka pirkti.
Tuo metu lietuviška kiauliena yra brangesnė už vokišką. Lietuviai vertina vietinę produkciją“, – sakė perdirbėjų atstovas.
Lietuviška mėsa kokybiškesnė
A. Baravykas komentavo, kad mėsos kokybę lemia šviežumas. Esą lietuviška kiauliena yra kokybiška, nes ji vietoje yra skerdžiama, atvėsinama ir vežama į prekybos vietas“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, lenkiška kiauliena atvežama iš nedidelių ūkių, kurie augina 30–100 kiaulių.
„Todėl sunku surinkti vienodo dydžio, panašiai šertų kiaulių skerdenas. Kiekvieno ūkio mėsa bus skirtinga. Jos kokybė irgi skirsis.
O Lietuvoje vyrauja stambūs ūkiai, todėl jie gali tiekti didelį kiekį panašios kokybės kiaulienos“, – sakė A. Baravykas.
Paukštiena irgi kokybiškesnė Lietuvoje?
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas pastebėjo, kad lietuviška paukštiena irgi kokybiškesnė palyginti su lenkiška.
„Lenkijoje paukščiai auginami mažesniuose ūkiuose ir ten augintojai ne visada laikosi visų reikalingų veterinarinių reikalavimų. Jie nori kuo pigiau užauginti paukščius ir juos parduoti.
Tuo metu Lietuvoje galima atsekti visą paukštienos užauginimo grandinę, nuo grūdų, kuriais šeriami paukščiai, iki galutinės paukštienos produkcijos. Užsienio šalys taip pat vertina lietuvišką paukštieną“, – komentavo G. Kauzonas.
Jis neslėpė nusivylimo, kad Lietuvoje pirkėjai dažnai dėmesį skiria ne kokybei, bet kainai.
„Lenkiška paukštiena yra pigesnė. Sutinku, kad kaina yra labai svarbus aspektas. Tačiau kainos skirtumas tikrai nėra toks didelis, kad būtų verta valgyti nekokybišką paukštieną“, – sakė G. Kauzonas.
Jautiena lietuviams per brangi?
Pasak E. Mackevičiaus, jautienos ir paukštienos Lietuvoje pakanka.
„Pavyzdžiui, jautienos užauginame dvigubai daugiau negu suvalgome. Todėl jos tiek daug eksportuojame. Tai lemia lietuvių mitybos įpročiai, žmonės teikia pirmenybę kiaulienai arba paukštienai. Jie retai rečiau renkasi jautieną.
Tuo metu paukštiena irgi turi savo pirkėją ir vartotoją. Tai gana pigi mėsa, pigesnė už kiaulieną, kurią dažnai renkasi lietuviai“, – komentavo perdirbėjų atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje mėsos vartojimo įpročiai dažnai priklauso ir nuo gyventojų finansinės situacijos.
„Sunkesniais laikais žmonės perka pigesnius produktus, kai tik situacija tampa geresnė, matome, kad žmonės ima pirkti geresnius ir kokybiškesnius mėsos produktus.
Prekybos vietose mėsa parduodama įprasta ir akcijine kaina. Matome, kad vis tik daugiausiai mėsos parduodama su nuolaida“, – pastebėjo E. Mackevičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Buna važiuojam į Lenkiją apsipirkti ,tai susidėje su kaimynu ar kai kada su uošviais ,lenkijoje randam ūkininką kurie laiko paršus ,prie mūsų paskers ir mes matom kaip jie ten laikomi.
Lt išvažinėsit porą tonų saliarkos ir tokių ūkininkų nerasit ,nes jų jau nera ,liko vien perekupai iš tos pačios lenkijos tik kaina dviguba
