Lietuvos BVP jau netrukus viršys 2008 metų viduryje pasiektą piką, tačiau darbo rinkoje iki užimtumo rekordų dar labai toli – šiuo metu Lietuvoje užimtųjų yra net 138 tūkst. arba dešimtadaliu mažiau nei prieš krizę. Dalis šių prarastų darbo vietų yra natūrali ekonomikos struktūros pokyčio pasekmė, pavyzdžiui, subliuškus NT burbului, statybų sektorius atsisakė maždaug trečdalio (43 tūkst.) darbuotojų. Valstybiniame sektoriuje darbo vietų taip pat sumažėjo, tačiau ne tokiais tempais, kaip privačiame sektoriuje.
Deja, net ir spartų Lietuvos ekonomikos atsigavimą lėmę sektoriai daug naujų darbo vietų nesukūrė. Apdirbamoji gamyba pernai maždaug ketvirtadaliu viršijo 2008 metų lygį. Nepaisant to, darbuotojų skaičius šiame sektoriuje per penkmetį sumažėjo 49 tūkstančiais arba penktadaliu. Akivaizdu, kad Lietuvos darbo rinką pastaruoju metu jau paveikė automatizavimo ir kompiuterizavimo tendencijos – pramonė sukuria daug daugiau pridėtinės vertės įdarbindama daug mažiau darbuotojų.
Pastebima ir nauja XXI amžiaus tendencija – automatizuojami paslaugų sektoriai. Vis dažniau degalinėse, mažmeninės prekybos tinkluose ir bankų skyriuose prekes ir paslaugas asmenys gauna savitarnos zonose, kur beveik arba iš viso nėra darbuotojų. Lietuvos finansinės ir draudimo veiklos sektoriuje šiuo metu dirba beveik penktadaliu mažiau darbuotojų nei prieš krizę, o mažmeninės ir didmeninės prekybos sektorius prarado beveik dešimtadalį darbo vietų. Ir tikrai nepanašu, kad šios darbo vietos vėl bus sukurtos vis sparčiau augant Lietuvos gyventojų vartojimui. Nors apsipirkimas prekybos centre yra vis dar populiarus užsiėmimas, tačiau vis dažniau gyventojai, kaip ir daugelyje labiau pažengusių valstybių, prekes ir paslaugas pirks internetu.
Tačiau darbuotojų atsisakantys pramonės ir prekybos sektoriai yra tik pirmosios kregždės. Dviejų Oksfordo universiteto inžinerijos katedros mokslininkų Carl Frey ir Michael Osborne pernai atliktas tyrimas rodo, kad net 47 proc. visų JAV darbo vietų gali būti prarastos dėl kompiuterizacijos. Jų vertinimu, daugiausiai darbo vietų bus prarasta paslaugų, prekybos, administracinės, gamybos ir transporto sektoriuose. Technologijos jau dabar yra geresni vairuotojai nei žmonės, todėl jau kitą dešimtmetį vairą rankose laikančių keliautojų bus daug mažiau. Tuo tarpu, autorių nuomone, mažiausiai šių pokyčių pažeidžiami yra medicinos, informacinių technologijų, menų, teisinių paslaugų, švietimo ir pramogų verslo darbuotojai.
Iš tiesų, vieni iš nedaugelio Lietuvos sektorių, kuriuose apčiuopiamai padidėjo darbo vietų skaičius buvo profesinė, mokslinė ir techninė veikla – čia šiuo metu dirba 18 proc. daugiau darbuotojų nei prieš krizę, bei meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla, kur užimtųjų skaičius išaugo beveik 30 procentų. Akivaizdu, kad sunkiausiai technologijomis pakeičiamos profesijos yra tos, kurios reikalauja asmens kognityvinių gebėjimų – kūrybiškumo ir problemų sprendimo, o ne mechanizuotų ir rutina paremtų gebėjimų.
Nepriklausomai nuo to, ar atliekamas darbas yra fizinis ar protinis, vis daugiau profesijų atstovų, atliekančių rutininį darbą, gali būti išstumti robotų ir programinės įrangos. Pavyzdžiui, jau sukurti įrengimai, kurie per valandą be žmogaus pagalbos gali pagaminti 360 šviežių mėsainių, o nemažai sporto ar finansų rinkų statistiką apibendrinančių naujienų JAV yra parašomi ne žurnalistų, o programinės įrangos. Bent dalies ekonomistų darbą taip pat galės pakeisti besimokanti programinė įranga, daug greičiau ir tiksliau gausybėje statistinių duomenų atpažįstanti tikėtinas ateities tendencijas bei įžvelgianti pavojus ir galimybes.
Dėl šių pokyčių pasaulyje bent jau kurį laiką nusistovės gana aukštas natūralus nedarbo lygis. Lietuvoje jis turbūt taip pat daug žemiau 10 proc. artimiausiais metais nenukris. Todėl švietimo sistemos tobulinimas, pritaikant ją šio amžiaus poreikiams, turi tapti vienu svarbiausiu valstybės uždaviniu. Tuo tarpu studijų kryptį ir karjeros kelią besirenkantys abiturientai turėtų paklausti savęs – ar jie bus technologinių pokyčių priešakyje, ar kompiuterizacija jų įgyjamas kompetencijas papildys ar jas pakeis?
Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
