Elektra Lietuvoje – bene brangiausia? Štai kaip apgaudinėja lietuvius

Dabar jos kur kas mažesnės, tačiau ar gali būti, kad vis tiek už energiją mokame daug daugiau nei kiti europiečiai. Ir kodėl būtent dabar į viešumą vėl iškilo diskusija apie elektros kainas?

Pasirodo, Kremliaus propaganda taikosi sujaukti ne tik ukrainiečių, bet ir lietuvių protus.

Kremliaus propaganda

Iki šiol Lietuva, kaip ir Latvija, Estija, Baltarusija ir Kaliningrado sritis, savo elektros sistemą yra sinchronizavusi su Rusijos sistema. Bendrai jos sudaro vadinamąją BRELL sistemą, kurią valdo Maskva.

TAIP PAT SKAITYKITE:

LEA: per savaitę mažėjo vidutinė elektros kaina, pigo ir kiti energijos ištekliai

Sprendimą keisti elektros tiekimo planą vartotojai gali priimti bet kada, tai nekainuos

Rusijos propagandai dirbusiai Estijos pilietei pareikšti kaltinimai dėl išdavystės

Tačiau nuo kitų metų vasario Baltijos šalys visiškai nuo jos atsijungs ir bus sinchronizuotos su Europos tinklais. Kaip tik praėjusį savaitgalį vyko bene paskutinis kasmetinis Kaliningrado srities elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas.

Veikiausiai ne atsitiktinumas, kad, artėjant galutiniam Baltijos šalių atsiskyrimui, pradėjo sklisti žinios – neva Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse šalyse, elektra esą daug brangesnė ir mes nuskursime.

„Savaitgalį ir šios savaitės pradžioje socialiniuose tinkluose aktyviai imta dalintis informacija, kad didžiausios elektros kainos Europoje yra būtent Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Šią informaciją paneigė Lietuvos energetikos agentūra (LEA), pateikusi visuomenei informaciją, kad brangiausia didmeninė elektros kaina šiemet – Italijoje, Airijoje ir Graikijoje, pigiausia – Suomijoje ir Švedijoje“, – komentavo Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).

Lietuvoje didmeninės elektros kainos vidurkis yra mažesnis nei pernai ir atitinka ES šalių elektros kainos vidurkį, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atlikta didmeninių elektros kainų analizė.

Kainą dirbtinai pakėlė trečdaliu

„Baltijos šalyse vartotojų mokama elektros energijos kaina atitinka vidutinę ES valstybių elektros energijos kainą ir fiksuojama elektros energijos kainų mažėjimo tendencija“, – sako LEA Energetikos duomenų analizės centro analitikas Dovydas Balčiūnas.

Pasak jo, tai lemia sparčiai auganti vietinės elektros gamyba. Šiais metais vidutiniškai pasigaminame apie 63 proc. (pernai – 47 proc.).

Iš tiesų LEA duomenys rodo, kad sausį–rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo maždaug 87 Eur/MWh, o ES vidurkis buvo kiek mažesnis – 74,4 Eur/MWh. 

Brangesnė elektros kaina nei Lietuvoje šiemet buvo aštuoniose valstybėse, nors paskleistuose klaidinguose pranešimose teigiama, kad ji – neva antra didžiausia ir siekia 117 Eur/MWh. Tai būtų trečdaliu dirbtinai padidinta reali kaina.

„Dezinformaciją tyrinėjantys ekspertai nustatė ir galimą pirminį klaidinančios informacijos šaltinį bei įrašą, paskelbtą socialiniame tinkle „TikTok“, kuriuo vėliau, išvertus į lietuvių kalbą, aktyviai ėmė dalintis vartotojai Lietuvoje, taip pat ir Latvijoje“, – pastebėjo NKVC.

Jame šiuo metu analizuojami ir renkami duomenys dėl paskleistos pradinio klaidingos informacijos šaltinio.

Dezinformaciją skleidžia ne pirmą kartą

„Dezinformacijos iniciatoriai visad stengiasi kruopščiai paslėpti autorystės įrodymus, leidžiančius susieti vieną ar kitą informacinį incidentą su Lietuvai priešiškomis valstybėmis.

Verta prisiminti, kad rusija nuo pat karo prieš Ukrainą pradžios itin plačiai naudoja naratyvus apie neva kenčiančią nuo savo paties įvestų sankcijų Europą ir išaugusių energetinių produktų kainų, atsisakius rusiškos naftos ir elektros“, – nurodė NKVC.

Jos specialistams esą žinomas aiškus rusijos siekis menkinti Lietuvos ir Baltijos šalių energetinį savarankiškumą, gąsdinimą įvairiomis grėsmėmis atsijungiant nuo BREL sistemos, nors visi praktiniai bandymai buvo sėkmingi ir mūsų šalis pasirengusi veikti atsietai nuo rusijos tinklų.

„Galime priminti, kad prieš Kaliningrado bandymus dirbti izoliuotos salos režimu, praėjusią savaitę Latvijoje vyko informacinė ataka, siekiant įbauginti žmones siunčiamomis žinutėmis „WhatsApp“ programėlėje, kad vykstant bandymams Kaliningrade, Latvijoje esą gali dingti elektra ir gyventojai turi būti pasiruošę atsargų.

Neatmestina, kad tokių informacinių incidentų, nukreiptų prieš mūsų ir kitų Baltijos valstybių energetiką, gali tik daugėti“, – įspėjo NKVC.

Kaip vyks elektros sistemos atjungimas

„Litgrid“ Sistemos valdymo centro vadovas Gintautas Monkevičius pasakojo, kad 2025 m. vasario 8 d. Baltijos šalių operatorės paeiliui, nuotoliniu būdu atjungs visas elektros linijos su Rusija ir Baltarusija.

Atjungus paskutinę liniją, Baltijos šalių elektros energetikos sistemos bus atjungtos nuo IPS/UPS sistemos ir prasidės Baltijos šalių elektros energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas.

„Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymo tikslas yra patikrinti Baltijos šalių elektros energijos sistemų pasirengimą veikti savarankiškai, todėl didžioji dalis reikalingos elektros energijos poreikio bus gaminama vietinių šaltinių – atsinaujinančių išteklių, šiluminių ir hidroelektrinių“, – aiškino G. Monkevičius.

Jo teigimu, pralaidumai „NordBalt“ jungtimi su Švedija, „Estlink“ jungtimis su Suomija ir „LitPol Link“ su Lenkija bus sumažinti atsižvelgiant į sistemos poreikį bei sąlygas reikalingas stabiliam darbui. Elektros rinkos dalyviai apie ribojimus izoliuoto darbo metu informaciją gali rasti „Nord Pool“ platformoje.

„Lietuvos gyventojams nieko daryti nereikės, bandymą atliks „Litgrid“ ir kitų Baltijos šalių PSO specialistai bei generatorius valdančios įmonės. Elektra bus tiekiama įprastai, vartotojai ir verslai sinchronizacijos momento fiziškai turėtų nepajusti“, – patikino „Litgrid“ atstovas.

Anot jo, pasibaigus Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymui 2025 m. vasario 9 d. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija, Baltijos šalių elektros energetikos sistemos bus sinchronizuotos su kontinentinės Europos tinklais.

„Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas ir sinchronizacija yra itin sudėtingas ir aukšto meistriškumo reikalaujantis procesas, kuriam „Litgrid“ ruošiasi labai atsakingai. Dedame visas pastangas užtikrinti patikimą elektros tiekimą bandymo metu, tačiau teorinė galimybė tiekimui nutrūkti išlieka.

Tokiu atveju, jei dingtų elektra, rekomenduojame patikrinti „Litgrid“ ar ESO tinklapius, kuriose, tikėtina, bus paskelbta, kada ir kur nutrūkęs elektros tiekimas bei kiek laiko truks atjungimas“, – nurodė G. Monkevičius.