Vis tik, deja, net ir šiais laikais gali pasitaikyti atvejų, kai namuose gali turėti televiziją ar internetą, bet negali išsivalyti dantų, išsiplauti indų ar paprasčiausiai išsituštinti.
Leidimą gavo, sumokėjo 2 tūkst. eurų, bet liko be nieko
Naujienų portalą tv3.lt pasiekė sunerimusios motinos laiškas.
Su vyru ir dviem paaugliais vaikais iš užsienio į Lietuvą grįžusi Rūta (vardas pakeistas) pasakojo, kad apsigyveno prieš 8 metus įsigytoje namo dalyje, beveik pačiame Vilniaus centre, netoli Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios.
Šeima savivaldybei turėjo įrodinėti, kad yra atskiras vienetas nuo tame pačiame name gyvenančių kaimynų ir kad jai reikia atskiro vandentiekio ir kanalizacijos.
Moteris neslėpė, kad jungtis prie kaimynų nežada, kadangi skaitliukas yra pas juos, tad ir pinigus už vandenį tektų duoti jiems, o šiais kaimynais Rūtos šeima turi priežasčių nepasitikėti, esą buvę įvairiausių barnių, manipuliacijų.
Pasak vilnietės, savivaldybė davė leidimą turėti savo atskirą vandentiekį ir kanalizaciją, taigi šeima su bendrove „Vilniaus vandenys“ parengė planą ir už tai sumokėjo 500 eurų, o už \kanalizacijos įvedimą – dar 1,5 tūkst. eurų.
Tačiau Vilniaus savivaldybė netikėtai pranešė, kad dėl naujai iškloto asfalto šeima atsivesti savo vandenį ir kanalizaciją galės tik po 4 metų, kai baigsis asfalto 5 metų garantija.
„Buvo šokas. Savivaldybė duoda mums galimybę, o, kai mes išleidžiame tiek pinigų, pasako, kad ši galimybė – neįmanoma. Tai dabar su dviem vaikais gyvensime be vandens, vaikščiosime į nuostabų lauko tualetą kieme, dantis valysimės kažkur lauke, kadangi neturime kitos išeities.
Mes Lietuvoje – tik porą mėnesių ir jau tikrai norime išvažiuoti, bėgti iš čia, nes, kai neleidžia net vandens ir tualeto sostinės centre turėti, tai atrodo kaip pagrindinių, konstitucinių žmogaus teisių pažeidimas“, – pykčio ir nusivylimo neslėpė Rūta.
Buvo taikyta išimtis, bet pritrūko dokumentų
Vilniaus miesto savivaldybė pripažino, kad šiemet projektas iš tiesų buvo parengtas ir derintas, tačiau situacija esą ne tipinė.
Visų pirma dėl to, kad pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl vandentiekiui reikia statybos leidimo, kurio minėta šeima esą nepateikė.
Be to, kaip pabrėžė savivaldybė, tokiuose pastatuose būna tik vienas vandens įvadas ir vienas nuotekų išvadas, o minimame name jau yra 2 vandentiekio įvadai ir 1 nuotekų išvadas.
Tik šįkart, atstovų teigimu, šeimai buvo taikyta išimtis name atskirai įsirengti dar vieną įvadą ir išvadą: „Tikėtina, kad bendraturčiai nesutaria ir įsirengę tinklus neleidžia prisijungti prie jau įrengtų namo tinklų kitiems.“
Vis tik, anot savivaldybės, kol nėra suderinto techninio projekto ir nėra gautas statybos leidimas, šeimai belieka rinktis iš jau esančių 2 vandens tiekimo tinklų ir 3 nuotekų tinklų prisijungimo variantų.
„Šeimai, norint atsivesti vandentiekį ir kanalizaciją, siūlyčiau arba atlikti visus įstatymų reikalaujamus veiksmus, t. y. prašyti savivaldybės statybos leidimų.
Jei savivaldybė atsisakytų juos išduoti, šeima tą galėtų ginčyti teisme įrodinėjant, kad dokumentai turėjo būti išduoti. Arba šeima gali ieškoti alternatyvų, pvz., prisijungti prie jau esančių tinklų“, – vardijo advokatas dr. Arvydas Budnikas.
Pamiršo apie naują asfaltą, dėl kurio reikės laukti 5 metus
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pripažino, kad rengiant projektą buvo neįvertintas tuo metu jau galiojęs draudimas atlikti kasimo darbus naujai asfaltuotoje gatvėje.
Pagal Statybos techninį reglamentą, yra draudžiama ardyti asfaltą 5 metus po įrengimo ar atnaujinimo. Taigi inžinerinius tinklus leidžiama įrengti tik neardančiais metodais (pvz., uždaruoju kryptiniu gręžimo būdu).
„Pagal dalinio finansavimo programą, gyventojams iš dalies finansuojant įrengimo kaštus, pernai buvo įrengta asfalto danga prie minimų pastatų.
Pagal šio projekto suderintus sprendinius, vandentiekio ir nuotekų tinklai pajungti naujai išasfaltuotame privažiavime“, – dėstė pašnekovai.
O advokatas paminėjo, kad draudžiamuoju (5 metų) laikotarpiu asfalto ardymo darbai gali būti vykdomi, tik jei yra gautas kelio savininko leidimas. Kitaip jokie darbai negalėtų būti atlikti.
Taigi, anot specialisto, šeimai reikia ne tik techninio projekto ir statybų leidimo, bet ir kelio savininko sutikimo ardyti asfaltą nepasibaigus jo garantijai.
Ar šeima gali tikėtis žalos atlyginimo?
A. Budnikas paminėjo teisėtų lūkesčių principą. Esą jis apsaugo interesus asmens, kuris iš teisinės sistemos tikisi, kad veikdamas teisėtai pasieks tam tikrų rezultatų
Taigi, jeigu valdžios institucijos asmeniui veikiant teisėtai suteikė tam tikrus lūkesčius, tie lūkesčiai turi būti išpildyti.
„Iš pradžių savivaldybė lyg ir išdavė leidimą įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją, šeima už planus ir kitus darbus sumokėjo 2 tūkst. eurų. „Vilniaus vandenys“ taip pat pradėjo paruošiamuosius veiksmus.
Vadinasi, buvo suformuotas teisėtas šeimos lūkestis, kad, jiems veikiant teisėtai ir vykdant visas teisės aktuose nustatytas pareigas, jie turės vandentiekį ir kanalizaciją“, – dėstė advokatas.
Anot jo, šiuo atveju reikia nustatyti, kas kaltas dėl to, kad šeimai visgi neleidžiama atsivesti vandentiekio ir kanalizacijos.
Taip pat išsiaiškinti, ar šeima minėtas išlaidas patyrė tikrai įvykdžiusi visus jai keliamus reikalavimus.
A. Budniko vertinimu, jei savivaldybė neduoda leidimo vien dėl asfalto, kurį, žadėdama leidimą šeimai, pražiopsojo ir iš pradžių nematė kaip kliūties, ji galėtų būti laikoma atsakinga.
Tokiu atveju galėtų būti pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir savivaldybė turėtų šeimai atlyginti ne tik minėtus 2 tūkst. eurų, bet ir kitas išlaidas ar neturtinę žalą, jei tokių buvo.
Jei savivaldybė gera valia nesutiktų atlyginti žalos, šeima galėtų kreiptis į teismą.
Vis tik advokatas pabrėžė – jei paaiškėtų, kad pati šeima neatliko kokių nors iš jos reikalaujamų veiksmų ir dėl to nėra savivaldybės kaltės, tuomet šeima negalėtų reikalauti nuostolių atlyginimo ir atsakinga būtų laikoma ji pati.
